Statistika sako, kad bent pusė milijono Lietuvos gyventojų negali skaityti įprastos knygos dėl regos, intelekto ar fizinės negalios. Žmonės, turintys skaitymo sutrikimą (disleksiją), į šią statistiką net nėra įtraukti! Artėjanti Knygų mugė – skaitymo, spausdinto žodžio ir skaitančiųjų šventė. Ar joje laukiami tie, kurie negali skaityti įprastai?
Kai reikia kitokio formato knygos
Disleksiją, arba skaitymo sutrikimą, turi kas dešimtas Europos gyventojas. Nepaisant to, kad disleksiją turinčių žmonių intelektas normalus ar aukštesnis už vidutinį, skaityti jiems sunku. Tokią patirtį turi Darius Blažinskas, vienas iš Mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ įkūrėjų. „Daug žmonių galvoja, kad tai – liga. Tai nėra liga. Tai – sutrikimas, pokytis smegenyse. Dėl to disleksiją turintis žmogus kitaip apdirba vaizdinę informaciją. Vaizdą verčia į garsą kitaip. Tokiems žmonėms reikia kitokio formato knygų, – sako Darius. – Mano pirmoji knyga, kurią aš perskaičiau profesinėje mokykloje – „Faustas“. Aš ją perskaičiau, bet aš jos nesupratau. Vienas iš disleksijos požymių – kai žmogus skaito, bet perskaitęs nesupranta teksto.“
„Man Knygų mugė yra labai didelė šventė, kur ir renginių, ir knygų, ir įvairovės, ir nuotykių, ir galimybė parsinešti tuos lobius namo – toks labai didelis džiaugsmo pliūpsnis, – sako Vilmantas Balčikonis, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viešojo administravimo specialistas, pats turintis regėjimo negalią. – Bet nuėjęs į Knygų mugę, susidurdavau su dvejopais jausmais: viena vertus, tikrai viskas labai įdomu, antra vertus, aš galiu įžiūrėti tik antraštes, kurios yra prieš mano akis. Kai aš noriu nugarėlės informaciją perskaityti – tiesiog neįžiūriu ir negaliu savomis akimis perskaityti.“
Puiki išeitis tiek turintiems disleksiją, tiek neįžiūrintiems smulkaus teksto – garsinė knyga. „Man vien tik nuo knygos dydžio, keli tomai, šiurpas eina, – sako D. Blažinskas, mintyje turėdamas Dostojevskio „Idiotą“. – Bet aš skaitau audio ir esu jau antrame tome, gale. Džiaugiuosi, kad atradau audioknygas.“
Leidėjų neatrasta auditorija
Jei prasčiau matantiems ar disleksiją turintiems skaitytojams reikia kitokio formato – garsinės, o gal skaitmeninės knygos, – tai intelekto negalią turintiems žmonėms reikia kitokio – supaprastinto – turinio. „Turbūt žinomiausias metodas – lengvai suprantamo teksto metodas, kai mes tiesiog išgryniname teksto esmę, pagrindinę informaciją, kurią būtina perduoti, ir visiškai perrašome tekstą labai paprastais trumpais sakiniais, trumpomis pastraipomis“, – pasakoja Simona Aginskaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo Komunikacijos projektų vadovė.
Žmogus su intelekto negalia, kurio gebėjimai atitinka 4-mečio lygį, turi 40-mečio patirtį. Ir vaikiškų knygų, pavyzdžiui, pasakų, skaitymas jau nebeatitinka jo patirties ir apskritai – žeidžia orumą. „Knygų mugė – intelekto šventė, kurioje nepamatysime intelekto negalią turinčių žmonių. Bent jau aš niekada nemačiau, – tęsia Simona. – Nėra tinkamų formatų, nėra pagalvojama apie skaitytojų įvairovę. Ilgą laiką jie apskirtai nebuvo laikomi skaitytojais.“
Formatų ir formų įvairovė jau skinasi kelią
„Džiugu, kad mes atrandame vis daugiau literatūros, kuri pasakoja apie žmones su negalia, įvairiausia negalia, – dėsto S. Aginskaitė. – Šiais metais „Baltos lankos“ išleido knygelę vaikams „Rytės ratai“ apie mergaitę, kuri juda vėžimėliu, taip pat dvi pažintines knygas „Garsiai, tyliai, kuždomis“ ir „Taip aš matau“, pasakojančias apie klausos ir regos jusles. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido knygą apie negalios sampratą „Gyvatės kojos“. Ir nors formatų dar stinga, įvairovės perspektyva yra pristatoma vis plačiau.“
„Aš žinau, kodėl neinu į Knygų mugę. Todėl, kad man skaitymas yra iššūkis gyvenime, aš jo vengiu, o standartiška knyga man nėra aktualu, – pasakoja D. Blažinskas. – O kodėl nueičiau į Knygų mugę? Jeigu būtų galima rasti knygų kitokiu formatu. Aš eičiau ieškoti šitokių stendų ir domėčiausi.“
Garsinių knygų biblioteka ELVIS
Kiti formatai Vilniaus knygų mugėje bus! „Virtuali biblioteka ELVIS skirta visiems, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto. Čia profesionaliai įgarsintą grožinę, dalykinę, pažintinę literatūrą randa žmonės, kurie negali skaityti dėl prasto regėjimo, disleksijos, fizinės negalios, – pasakoja virtualią biblioteką ELVIS administruojančios Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. – Turime ir specialią garsinių leidinių seriją, tiesa, dar negausią, skirtą intelekto negalią turintiems žmonėms. Išbandyti garsines knygas ir daugiau sužinoti apie ELVIS galėsite knygų mugėje – ELVIS stendas lauks jūsų 5 salėje. O jei galite skaityti įprastai, bet vis tiek renkatės garsinę knygą – aplankykite „Audioteką“!“
Lietuvos aklųjų bibliotekos ir „Bičiulystės“ inf.
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
