„Kur slėptuvė?“

Nuo karo bėgančiais ukrainiečiais ir negalią turinčiais jų vaikais pasirūpino asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ nariai.

Įtrauktis ir įvairovė
Nustatymai

Karo veiksmams Ukrainoje vis intensyvėjant, Lietuvoje daugėja pabėgėlių, tarp jų – ir negalią turinčių žmonių. Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ atstovai Ričardas Dubickas ir Ričardas Zaiko nuo Lenkijos pasienio į Vilnių parlydėjo dvi iš Kyjivo pabėgusias šeimas, auginančias sunkią negalią turinčius vaikus. 

„Kur slėptuvė?“ – toks buvo pirmas klausimas, kurį uždavė į Genutės ir Ričardo Zaiko namus su artimaisiais atvykęs vaikas. Ir kiti susigūžę laukė pasigirstančių sirenų. O išgirdę vaikiško būgnelio bumbtelėjimą, tą pačią sekundę šį garsą susiejo su krintančia bomba ir rankomis užsidengę galvas laukė suaugusiųjų nurodymo, kur slėptis. Beveik porą savaičių Ukrainoje vykstantis karas stipriai įsirėžė ir į negalią turinčių vaikų sąmonę.

R. Dubickas pasakoja, kad dvi ukrainiečių šeimos – vienoje tėtis, mama ir du sunkios negalios vaikai, kitoje – mama, teta ir taip pat du vaikai su negalia, kelyje praleidę 38 valandas, pagaliau parlydėti į saugią vietą. „Atvažiavę į Vilnių susisiekėme su savanorių koordinaciniu centru „Stiprūs kartu“. Kadangi jie iš karto negalėjo pasiūlyti, kur apnakvindinti šiuos žmones, R. Zaiko juos pakvietė į savo namus, – pasakoja R. Dubickas. – Buvo sunku žiūrėti į šiuos karo siaubą išgyvenusius, išsekusius, nemiegojusius, alpstančius žmones.“

Genutės ir Ričardo Zaiko namuose karo pabėgėliai pagaliau pasijuto saugiai.

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ vadovas iš karto susisiekė su SOS vaikų kaimu ir sutarė, kad šioms šeimoms su neįgaliais vaikais bus skirtas atskiras namas. Jau kitos dienos popietę jie čia buvo šiltai priimti. Šiais karo pabėgėliais toliau rūpinsis ir „Savarankiško gyvenimo“ asociacija – pasak jos vadovo, reikia, kad vaikus apžiūrėtų medikai, paskirtų jiems reikalingus vaistus. Vaikai labai nori ir ukrainietiškų knygučių – gal bendromis jėgomis pavyks jų kur nors gauti.

R. Dubickas neslepia jaudulio pasakodamas, kaip Lietuvoje visi padeda pabėgėliams. Degalinių tinklas „Circle K“ nemokamai pripylė degalų į ukrainiečių automobilių bakus, TELE-2 aprūpino SIM kortelėmis, su „Bolt Lietuva“ sutarta, kad taksistu Kyjive dirbęs vyras galės iš karto pradėti dirbti.

„Koordinuojame veiksmus su Ukrainos pabėgėliais besirūpinančia profesore Valentina Balahtar. Esame sutarę, kad negalią turintys žmonės būtų registruojami ir nukreipiami per „Savarankiško gyvenimo“ asociaciją – taip jiems bus galima kuo skubiau suteikti reikiamą pagalbą, – pasakoja R. Dubickas. – Važiuosime pasitikti šeimos, kurioje – rateliais judantys vyras ir žmona, du jų vaikai ir pagyvenę tėvai, pasirūpinsime jų apgyvendinimu. Žinome, kad link Lenkijos sienos vyksta ir dar viena šeima – sunkią negalią turintys vyras su žmona. Bendradarbiaujame su Lietuvos aktyvios reabilitacijos asociacija, kurios vadovas Aleksandras Pacevičius užtikrino, kad tiek vienus, tiek kitus pabėgėlius galėsime parvežti šios asociacijos autobusiuku.“

R. Dubicko teigimu, kai tik per humanitarinius koridorius žmonės galės pajudėti iš Ukrainos ir bus suformuotos didesnės pabėgėlių grupės, bus vykstama jų pasiimti. „Pirmiausia norime pasirūpinti negalią turinčiais žmonėmis, vaikais iš internatų, našlaičiais. Esame sutarę su Lietuvos keleivių vežimo asociacija, jos prezidentu Gintaru Nakučiu, kad skirs tiek autobusų, kiek reikės šiems žmonėms parvežti. Orientuojamės į žmonėms vežimėliuose vežti pritaikytą transportą“, – pasakoja „Savarankiško gyvenimo“ asociacijos vadovas.

Bendradarbiaujama ir su kitais pagalbos ranką ukrainiečiams tiesiančiais žmonėmis, organizacijomis. „Vilniaus savivaldybės merui išsiuntėme paraginimą tartis su viešbučiais, kad jie bent vienai nakčiai priimtų žmones, kurių nepavyksta iš karto kur nors apgyvendinti. Su Vilniaus savivaldybės atstove Ana Staševičiene esame sutarę, kad bus paruošti medicinos pagalbos priemonių (sauskelnių, įklotų ir pan.) paketai, kuriuos galėsime perduoti tiek besirūpinantiems parama ukrainiečiams, tiek į Lietuvą jau atvykusiems negalią turintiems pabėgėliams. Labai svarbu pasirūpinti ir neįgaliesiems tinkamais maisto produktais, – sako R. Dubickas ir priduria, kad jau susidūrė su tokiu rūpesčiu paaiškėjus, kad vienas iš jų parlydėtų vaikų galėjo valgyti tik trintą maistą. – Neabejoju, kad bus ir daugiau panašių problemų turinčių žmonių. Stengsimės atliepti visus jų poreikius ir sukurti saugias bei orias gyvenimo sąlygas.“

Aldona DELTUVAITĖ

 

  Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje