Pasiryžimą padėti nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms išreiškė ir savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ duomenų bazėje užsiregistravo jau 10 metų pavėžėjimo bei asistavimo paslaugas neįgaliesiems teikiantis „Socialinis taksi“. Nuo vieno negalią turintiems asmenims vežti pritaikyto automobilio savo veiklą pradėjęs „Socialinis taksi“ šiandien šias paslaugas teikia jau 13-oje savivaldybių. Apie pavėžėjimo paslaugų poreikį neįgaliesiems ir galimybes jomis pasinaudoti kalbamės su VšĮ „Socialinis taksi“ direktore Solveiga Ratkevičiūte.
„Socialinio taksi“ vadovė Solveiga Ratkevičiūtė.
Į 13 savivaldybių (vasarį šios paslaugos pradėtos teikti ir Radviliškyje) išsiplėtusi „Socialinio taksi“ veikla gerokai padidino galimybes negalią turinčiam žmogui išjudėti iš namų. Kur neįgalieji dažniausiai važiuoja?
50–60 proc. kelionių sudaro bazinių poreikių patenkinimas: vykstama į gydymo įstaigas, parduotuves, valstybines įstaigas ir pan. Kita dalis žmonių keliauja labai įvairiai: į mokslus, darbus, darbo pokalbius, taip pat į kultūrinius renginius, gamtą ar sportą. Net jaunuosius į vestuves esame vežę.
„Socialinio taksi“ paslaugas gali užsakyti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Kartais vaikai išperka kuponą savo neįgaliems tėvams, už kurį jie gali važinėti, įmonės paprastai nuperka keliones savo darbuotojams ar klientams.
Plečiantis „Socialinio taksi“ teikiamų paslaugų geografijai daugėja ir neįgaliesiems vežti pritaikytų automobilių. Kiek jų šiuo metu turite ir kas padeda juos įsigyti?
Šiuo metu, skaičiuojant „Socialinio taksi“ autoparką kartu su franšizėmis, turime 17 pritaikytų automobilių. Vis dar patys turime ieškoti galimybių įsigyti automobilius, valstybė prie to neprisideda. Todėl ieškome paramos: aukok.lt šiuo metu renkame lėšas automobiliui ir kopikliui įsigyti, taip pat stengiamės parduoti kitas savo paslaugas, pavyzdžiui, mokymus įmonėms ar organizacijoms, o gautus pinigus reinvestuojame pirkdami įrangą, reikalingą teikti paslaugas, taip pat ir automobilius. Mūsų franšizės, kaip naujas socialinis verslas, teikia įvairias paraiškas. Jonavoje vietos veiklos grupės projekto dėka partneriai įsigijo net 2 pritaikytus elektromobilius žmonėms su negalia vežti.
Vis dar reikia įtikinėti savivaldybes, kad „Socialinio taksi“ paslauga negalią turintiems žmonėms labai reikalinga, o gal jau atėjo metas, kai pačios savivaldybės siūlo bendradarbiauti?
Džiaugiuosi pagaliau sakydama, kad didžioji dauguma savivaldybių suprato „Socialinio taksi“ svarbą bei poveikį žmogaus su negalia gyvenimui ir jau kviečiasi pačios, nes nori mūsų paslaugų. Sakyčiau, šiuo metu net šiokia tokia eilė yra susidariusi, nes sklandžiai plėtrai reikia nemažai investicijų, kurių trūksta.
Tiesa, biurokratinis aparatas tikrai nepadeda užtikrinti „Socialinio taksi“ paslaugų net miestuose, kuriuose veikiame jau ne vienus metus. Norėdami sustiprinti „Socialinio taksi“ veiklą, įvykdėme VšĮ „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ organizacijos restruktūrizaciją, atskyrėme ir įsteigėme VšĮ „Socialinis taksi“. Naujai įsteigtoje įmonėje dirba ta pati komanda, naudojama ta pati technika, tačiau dalis savivaldybių vertino mus kaip neturinčius patirties, todėl šiais metais gavome finansavimą ne visose savivaldybėse.
Vienas iš tų miestų, kur negavome finansavimo, yra Vilnius, todėl turime suktis iš padėties ir galvoti, kaip išgyventi nenutraukiant teikiamų paslaugų. Vilniuje nemažai klientų vežame į būtinąsias paslaugas, pavyzdžiui, į dializės procedūras, todėl stabdyti veiklos tiesiog negalime dėl žmonių: nebūtų kam perimti mūsų paslaugų krūvio. Kalbėjomės su Vilniaus miesto savivaldybe, kuri supranta paslaugų poreikį ir žadėjo per sausį paskelbti konkursą pavėžėjimo su asistavimu paslaugoms. Deja, iki šiol kvietimo konkursui nėra, klientai mūsų vis klausinėja apie situaciją, o atsakymų neturime. Dėl negauto finansavimo Vilniuje turėjome padidinti kainas, kad galėtume sumokėti darbuotojams, padengti kuro išlaidas, todėl kelionių sumažėjo, žmonės važiuoja tik būtinais atvejais. Jeigu greitai nesulauksime konkurso, susidursime su labai didele problema, nes išseks mūsų resursai ir būsime priversti Vilniuje stabdyti veiklą.
Kartais tenka išgirsti, kad „Socialinio taksi“ dalyvavimas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems konkursuose sumažina kitoms savivaldybėse veikiančioms NVO skiriamas lėšas.
Visos NVO turi lygias galimybes dalyvauti konkursuose ir teikti paslaugas. Kai plečiamės, visada kalbamės su savivaldybėmis ir sakome, kad neiname iš kažko atimti „kąsnio“, tiesiog matome didelį paslaugų poreikį ir norime prisidėti prie žmonių su negalia mobilumo gerinimo. Neretai prie socialinės reabilitacijos projektų savivaldybės tiesiog iš biudžeto pridėdavo daugiau lėšų ir jas skirdavo mums, nemažindamos biudžetų kitiems. Labai tikiuosi, kad paslaugų akreditavimas šias situacijas išspręs ir neteks kasmet kovoti dėl išlikimo.
Nors pavėžėjimo paslaugas teikia ir savivaldybių socialinių paslaugų centrai, ir įvairios NVO, vis dėlto neįgalieji ne visada gali jomis pasinaudoti. Kartu su Vilniaus universiteto mokslininkėmis esate atlikę tyrimą, kuriame analizavote transporto paslaugų asmenims su negalia pakankamumą ir efektyvumą. Ką šis tyrimas atskleidė?
Tyrimas parodė, kad labiausiai negalią turintiems žmonėms nepritaikyti miesto autobusai, troleibusai, priemiestiniai ir tarpmiestiniai autobusai. Tuo metu, kai atlikome tyrimą, Lietuvoje vis dar nebuvo nacionaliniu lygmeniu galiojančių techninių reikalavimų viešųjų autobusų ir troleibusų pritaikymui. Todėl labai džiugu, kad tyrimas prisidėjo prie pozityvaus pokyčio – Susisiekimo ministerija ėmėsi iniciatyvos ir konsultuodamasi su kitų NVO bei transporto įmonių atstovais šiuo metu rengia įstatymo projektą, kuriuo bus patvirtinti griežtesni reikalavimai miesto, priemiesčio ir tarpmiestiniams autobusams.
Kita svarbi tema – neefektyvus biudžetinėms įstaigoms, NVO, švietimo įstaigoms priklausančio transporto naudojimas. Toks transportas naudojamas tik įstaigos reikmėms o, pavyzdžiui, mokykliniai autobusai, atvežę ir parvežę vaikus į ir iš mokyklos, didžiąją dienos dalį stovi nenaudojami. Manome, kad įstaigoms ir organizacijoms koordinuojant turimus transporto resursus būtų galima efektyviau panaudoti skiriamas lėšas ir teikti socialines paslaugas.
Turite viziją, kaip būtų galima tai padaryti?
Transporto paslaugos yra fragmentuotos tarp skirtingų savivaldybės įstaigų ir NVO, teikiančių socialinio užimtumo, švietimo, sveikatos ar kitas paslaugas. Taip pat šios paslaugos nepakankamai prieinamos bei neefektyviai naudojami resursai. Remdamiesi 10 metų patirtimi, sugalvojome kurti nacionalinį žmonių su negalia mobilumo tinklą, kuriame kiekvienam negalią turinčiam žmogui būtų suteikta nevaržoma teisė į savarankiškumą, mobilumą ir visavertį gyvenimą. Tikimės, kad per ateinančius metus kartu su atsakingomis institucijomis ir kitais pavėžėjimo paslaugų teikėjais mums pavyks Lietuvoje įdiegti efektyvesnį transporto, skirto socialinėms paslaugoms teikti, panaudojimo modelį.
Kaip šis modelis veiktų?
Mūsų vizija tokia: visi šios paslaugos tiekėjai ir klientai jungiasi į vieną tinklą, paslaugos užsakymas vyksta per IT sistemą arba skambučių centrą. Užsakymai efektyviai paskirstomi pagal jų vietą bei kliento individualius poreikius, vairuotojai viską mato sistemoje. Esmė – paprastas paslaugos vykdymas, grafikų bei kelionių sudarymas bei klientų motyvavimas integruotis į socialinį ir ekonominį gyvenimą.
Kalbėjosi Aldona MILIEŠKIENĖ
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
