Asmeninis asistentas – pagalba, dėl kurios verta pakovoti

Įtrauktis ir įvairovė
Nustatymai

Bandomasis asmeninio asistento projektas peraugo į valstybės remiamą pagalbą ir toliau plečia savo apimtis. Pernai tokią pagalbą gavo 568 asmenys, šiemet siekiama šį skaičių patrigubinti. Vis dėlto ar visiems negalią turintiems žmonėms asmeninę pagalbą pavyksta gauti be didesnių kliūčių? Kokie pokyčiai šį procesą galėtų dar labiau supaprastinti? Apie tai diskutuota ir asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ surengtoje diskusijoje. 

Padėjo labiau pasitikėti savimi

Saulius Cibulskas neįgaliojo vežimėliu juda nuo 2005-ųjų. Priežastimi tapo diagnozuotas meningoencefalitas. Aktyviam, sportiškam vyrui tai buvo didelis smūgis. Prireikė laiko, kol prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių, tačiau neslepia, kad rateliais judančiam žmogui sunku būti savarankiškam, nes daug kur prireikia pagalbos. „Vienas negaliu troleibusu nuvažiuoti į sporto klubą, o kiekvieną kartą kviestis taksi labai brangu“, – pavyzdį pateikia Saulius. Todėl kai atsirado galimybė į pagalbą pasitelkti asmeninį asistentą, jis iš karto tuo pasinaudojo. Asmenine asistente tapo gerai pažįstama kaimynystėje gyvenanti moteris. Saulius sako ja visiškai pasitikintis, todėl pasibaigus bandomajam asmenio asistento projektui nuo praeitų metų liepos pasirašė naują sutartį.

„Asistentės pagalba man suteikia savarankiškumo – su ja nebijau nei į parduotuvę nueiti, nei kur nors nuvažiuoti. Į namus patekti irgi reikia pagalbos – keli laipteliai yra ir prie įėjimo į namą, ir į pirmą aukštą, iš kur jau galima pasikelti liftu. Dar užlipu pats, bet vežimėlį užsitempti jau labai sunku, – pasakoja Saulius. – Ir psichologiškai daug geriau jaučiuosi – tapau ramesnis, labiau pasitikiu savimi, net sveikata pagerėjo.“

Asmeninė asistentė Sauliui padeda 36 valandas per mėnesį. Už šią pagalbą vyras moka 81 eurą. „Anksčiau dirbau, mano pensija didesnė, todėl ir mokestis nemažas“, – sako vyras.

Saulius Cibulskas su asmenine asistente Egle.

Mokestis už pagalbą – nekonvenciškas?

Vienas esminių bandomojo projekto ir įstatymu reglamentuotos teikiamos asmeninės pagalbos skirtumų – už ją nustatytas mokestis. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkės Kristinos Dūdonytės teigimu, apmokestinti asmeninę pagalbą yra nekonvenciška. Pasak jos, pavyzdžiui, Švedijoje negalią turintiems žmonėms tam skiriamos tiesioginės išmokos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Tikslinės pagalbos grupės vadovė Daiva Zabarauskienė sako, kad Seime buvo apie tai diskutuota, vis dėlto priimtas sprendimas, kad ši pagalba būtų iš dalies apmokestinama. Pasak SADM atstovės, kadangi valstybė ne visada gali užtikrinti reikalingas paslaugas, specialiesiems poreikiams tenkinti skiriamos tikslinės išmokos nuo 75 iki 327 eurų, iš kurių už šią pagalbą galima susimokėti.

Rateliais judančios Jurgitos Tarasevičienės nuomone, būtų teisinga, kad ir skaičiuojant pajamas, nuo kurių priklauso mokestis už asmeninę pagalbą, būtų skaičiuojamos tik šios tikslinės kompensacijos.

Nors mokestis už asmeninę pagalbą apskaičiuojamas pagal Socialinių paslaugų įstatyme numatytą tvarką. SADM Tikslinės pagalbos grupės vyresnioji patarėja Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė pabrėžia, kad skaičiuojant pajamas vertinamos ne visos šeimos, o tik to asmens, kuriam teikiama asmeninė pagalba, gaunamos pajamos. Taip pat yra numatyti du papildomi saugikliai: šis mokestis negali būti didesnis kaip 20 proc. asmeninės pagalbos išlaidų dydžio ir 20 proc. asmens pajamų. Jeigu asmuo gauna 256 eurus arba mažiau, pagalba jam teikiama nemokamai. Pasak J. Čiuladaitės-Pritulskienės gali būti, kad ateityje, įsiklausius į žmonių su negalia pasiūlymus, mokestinė sistema bus peržiūrėta.


Gauti pagalbą – lyg geležines kurpaites sunešioti?

J. Čiuladaitės-Pritulskienės teigimu, savivaldybės deda daug pastangų, kad negalią turintieji būtų informuoti ne tik apie galimybę gauti asmeninę pagalbą, bet ir derinti ją su kitomis paslaugomis.

Vis dėlto patys neįgalieji dalijasi ir ne tokiomis pozityviomis patirtimis. Kaunietė Vida (tikrasis vardas redakcijai žinomas) asmeninės pagalbos laukia jau beveik 3 mėnesius. 20 proc. darbingumo turinti ir neįgaliojo vežimėliu judanti moteris pasakoja pernai patyrusi 3 operacijas, todėl gerokai nusilpusi ir be pagalbos sunkiai beišsiverčianti.

Pirmiausia dėl asmeninio asistento pagalbos Vida kreipėsi į savo seniūniją. „Manęs klausė, ar aš pažįstu pinigus, ar skiriu dieną nuo nakties, – nuostabos dėl klausimyno pildymo neslepia Vida. – Nors pastaruoju metu daug kalbama, kad reikia atsižvelgti į individualius žmonių su negalia poreikius, bet klausimynas tikrai nepritaikytas skirtingų negalių asmenims.“

Netikėtas buvo ir seniūnijos socialinių darbuotojų nurodymas pristatyti medicininę pažymą, kad ji nėra agresyvi ir asmeniniam asistentui nekels pavojaus. Pasak Vidos, jokiuose šios pagalbos aprašuose apie tokią pažymą užsimenama, bet dėl šventos ramybės kreipėsi į medikus ir ją gavo.

Dar daugiau klausimų kilo dėl pagalbos valandų skaičiaus. Įvertinusi savo sumažėjusį savarankiškumą moteris norėjo, kad asmeninė pagalba jai būtų teikiama mažiausiai 4 valandas per dieną. Tokiam Vidos norui socialinės darbuotojos nepritarė, nes, pasak jų, pagal vykdomą projektą daugiau kaip 38 valandų per mėnesį skirti negalima.

Nusprendusi pasikonsultuoti su asmeninę pagalbą kuruojančia Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) specialiste, Vida išsiaiškino, kad jau nuo pernai liepos ši paslauga gali būti teikiama ne projekto rėmuose, o finansuojama valstybės. Tad ir tų valandų gali būti daug daugiau.

Po skambučio į Vilnių Vidos reikalai pajudėjo – ją nukreipė į šią pagalbą teikiančią organizaciją. Tačiau paaiškėjo, kad moters poreikio vertinimo dokumentai iš seniūnijos į savivaldybę taip ir nenukeliavo. Atrodė, kad vėl viską reikės atlikti iš naujo. Vis dėlto prieš kelias dienas savivaldybė pranešė radusi Vidos dokumentus. „Apsukom ratą ir beveik po trijų mėnesių grįžom į pradinį tašką, – sako moteris, vildamasi, kad šįkart pagaliau pavyks gauti reikalingą pagalbą.“


Kodėl pagalbos trukmę nustato ne pats žmogus?

Klausimas, kodėl negalima pačiam pasirinkti norimo asmeninės pagalbos valandų skaičiaus, aktualus ir kitiems negalią turintiems žmonėms.

NRD atstovės Simonos Artimavičiūtės-Šimkūnienės teigimu, žmogus ne visada racionaliai įvertina, kiek tos pagalbos gali reikėti, todėl svarbu, kad savo lūkesčius aptartų su savivaldybės atstovu ir kartu priimtų sprendimą. SADM specialistės akcentuoja ir dar vieną dalyką – asmeninis asistentas turi padėti žmogui atlikti tai, ką jam vienam sunku padaryti, bet netapti tarnu ir viską daryti už jį.

Apie 20 metų rateliais judanti Dalia (tikrasis vardas redakcijai žinomas) serga raumenų atrofija. Moteriai nustatyta sunki negalia su slaugos poreikiu. Ji pasakoja taip pat turėjusi pakovoti, kad būtų suteikta tiek asmeninės pagalbos valandų, kiek jai reikia. „Kol asmeninio asistento pagalba buvo teikiama pagal projektą, man buvo skirta 120 valandų per mėnesį“, – pasakoja Dalia ir nusistebi, kad pradėjus teikti valstybės finansuojamą (su daliniu prisidėjimu) asmeninio asistento pagalbą, jos niekas nepaklausė, ar tiek valandų pakanka, o paliko kaip buvo.

Moteris sako norėjusi daugiau pagalbos, tačiau kol nepradėjo ginti savo teisių, kol sostinėje neišsiaiškino, kad nėra nustatyta maksimalaus asmeninės pagalbos valandų skaičiaus, tol savo namuose socialinių darbuotojų nesulaukė. „Kai pagaliau atėjo, manęs klausė, ar aš pažįstu pinigus, o ne kiek užtrunku tvarkydamasi savo higienos poreikius ir kokios pagalbos man reikia, – nusivylimo neslepia Dalia ir sako, kad tai socialiniai darbuotojai turėtų išaiškinti, kas žmogui priklauso, o ne versti juos pačius gilintis į įstatymus. – Išsikovojau 160 valandų, nors prašiau 180.“

„Asmeninis asistentas – išsigelbėjimas negalią turinčiam žmogui, orus gyvenimas. Be kito žmogaus pagalbos su savo negalia savarankiškai gyventi negalėčiau, turėčiau kraustytis į pensionatą...“ – sako Dalia ir pasidžiaugia, kad asistentu tapo pačios susirastas žmogus.

Pernai negalią turintiems žmonėms pagalbą teikė 297 asmeniniai asistentai, 46 iš jų pasitelkė patys neįgalieji. Asmeninės pagalbos teikimas pamažu įsibėgėja. Praktika parodys, kur ir kokių kliuvinių dar atsiranda, ką reikėtų taisyti ar keisti.

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

  Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje