Prieš 10-metį Nacionalinio socialinės integracijos instituto negalią turintiems žmonėms pasiūlyta pavėžėjimo su asistavimu paslauga ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse buvo visiškai naujas dalykas. Iki tol daugiausiai į gydymo įstaigas pavėžėjamiems žmonėms pasiūlyta lankytis teatre ir koncerte, nesirūpinant, kada jis baigsis, vėlų vakarą ar ankstyvą rytą nuvykti į traukinių ar oro uostą, nuvažiuoti į paskaitas ar susitikti su draugais.
Mažas raktelis, sukantis visą sistemą
„Norėjome, kad žmonės su negalia galėtų gyventi tokį patį gyvenimą, kaip ir visi kiti. Mes formuojame įprotį – 20 metų sėdėję namuose žmonės su negalia pradėjo keliauti, dirbti, susirado draugų“, – jubiliejiniame renginyje pristatydama šios iniciatyvos idėją kalbėjo VšĮ „Socialinis taksi“ vadovė Solveiga Ratkevičiūtė.
Pradėjęs nuo vieno žmonėms su negalia vežti pritaikyto automobilio, Socialinis taksi kasmet plėtė ir automobilių parką, ir geografiją. 10-ąsias veiklos metines jis pasitiko pavėžėjimo paslaugas teikdamas 14 miestų, turėdamas 5140 klientų, 17 pritaikytų automobilių ir per dieną priimdamas vidutiniškai po 200 užsakymų. Socialinis taksi tapo viešąja įstaiga, o šis pavadinimas – dažnai minima bendrine sąvoka.
S. Ratkevičiūtė pasidžiaugė, kad per šį laiką pasikeitė ir savivaldybių požiūris. Pasak jos, tai, kas buvo prieš 10 metų ir dabar – du skirtingi dalykai. Iš pradžių klausdavę, kam negalią turinčiam žmogui vakare kažkur važiuoti, tegul sėdi namuose, dabar sutinka, kad tų pokyčių reikia.
„Esate mažas raktelis, kuris suka visą sistemą“, – taip Socialinį taksi apibūdino jubiliejiniame renginyje dalyvavusi susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Socialinio taksi vadovė Solveiga Ratkevičiūtė su alytiškiu Gediminu Freitaku.
Sukūrė įdarbinimo programą
Bendraudami su klientais Socialinio taksi darbuotojai atkreipė dėmesį, kad nemažai jų norėtų susirasti darbą, bet dėl įvairių priežasčių (ilgų nedarbo metų, nemokėjimo prisistatyti darbdaviui ir pan.) jiems nepavyksta įsidarbinti. Socialinis taksi nusprendė imtis šio iššūkio ir inicijavo įdarbinimo programą: sukūrė interneto svetainę www.bekliuciu.lt, kurioje skelbia ne tik darbo ieškantiems, bet ir darbuotojų besižvalgantiems darbdaviams naudingos informacijos, ėmė rengti mokymus. „Mūsų tikslas – skatinti neįgaliųjų integraciją į atvirą darbo rinką, suteikiant reikiamą pagalbą ir žinias“, – sakė S. Ratkevičiūtė.
Ir jubiliejinio renginio dieną Socialinis taksi suorganizavo darbo ir savanorystės mugę, į kurią pakvietė negalią turinčius žmones, darbdavius. Galimybe pabendrauti su darbdaviais ypač buvo patenkinti Olga ir Deividas, nes gavo pasiūlymą įsidarbinti netoli namų įsikūrusiame RIMI prekybos centre. Jiedu ir dabar dirba, bet kasdien į darbą tenka tolokai važiuoti. „Per mėnesį šioms kelionėms išleidžiame apie 100 eurų“, – neslepia Deividas.
Naujas 10–metis, nauji iššūkiai
Socialinio taksi 10 metų veiklos apžvalga natūraliai perėjo į diskusiją „Lietuva 2030: kaip atrodys žmonių su negalia mobilumas?“ Naujas dešimtmetis prasideda netikėtais iššūkiais: Vilniaus miesto savivaldybė su Socialiniu taksi šiais metais nepasirašė sutarties negalios žmonių pavėžėjimo paslaugoms teikti kaip su neatitikusiais konkurso reikalavimų (tiesa, jubiliejinio renginio išvakarėse Socialinis taksi pateikė dvi paraiškas naujiems konkursams ir viliasi, kad vilniečiai be pavėžėjimo paslaugų neliks).
Pasak S. Ratkevičiūtės, socialinės reabilitacijos projektai yra vienas svarbiausių Socialinio taksi finansavimo šaltinių. Jo netekus nemažai negalią turinčių žmonių gali likti be pavėžėjimo paslaugų ir vėl atsidurti socialinėje atskirtyje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė, kad nuo 2023 metų socialinės reabilitacijos paslaugos turės būti akredituojamos. Ir akredituoti reikės ne atskiras paslaugas, o visą jų paketą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjos Laurynos Filatovaitės teigimu, socialinės reabilitacijos paslaugos turi būti kompleksinės. Atsakymo, ar į Socialinio taksi veiklą įtraukta įdarbinimo programa suteiks galimybę akredituotis, kol kas nesulaukta. L. Filatovaitės teigimu, Neįgaliųjų reikalų departamento suburti ekspertai jau parengė akreditacijos proceso projektus, kurie netrukus bus išsiųsti NVO. Apsvarsčius ir apibendrinus jų pateiktus pasiūlymus bus priimti galutiniai sprendimai.
L. Filatovaitės teigimu, socialinės reabilitacijos paslaugų projektai – ne vienintelė lėšų pritraukimo galimybė. Reikėtų dalyvauti įvairiuose savivaldybių skelbiamuose projektuose, juolab kad pavėžėjimo paslauga priskiriama savivaldos funkcijoms, viešuosiuose pirkimuose.
Mobilus tinklas – neišvengiama būtinybė
Į Socialinio taksi organizuotą renginį Ernestas Slavinskij atvažiavo iš Šalčininkų rajono, Jašiūnų. Nors su šia savivaldybe Socialinis taksi sutarties neturi, tačiau, pasak Ernesto, Šalčininkų savivaldybė yra pasirašiusi susitarimą su Vilniaus rajono savivaldybe, kad nuo vaikystės negalią turintis vaikinas galėtų pasinaudoti Socialinio taksi paslaugomis.
Tai tik vienas pavyzdžių, kad bendradarbiaujant galima rasti būdą, kaip padėti negalią turinčiam žmogui. O tokių galimybių tikrai yra. S. Ratkevičiūtės teigimu, 2020 metais Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad turimos transporto priemonės naudojamos neefektyviai. Kaip pavyzdį ji pateikė mokyklinius geltonuosius autobusiukus, kurie bent pusę dienos stovi nenaudojami. Pasak jos, jeigu pavyktų į bendrą mobilumo tinklą įtraukti visas transporto priemones ir efektyviai jas panaudoti, valstybė sutaupytų, o žmonės gautų jiems reikalingas paslaugas.
Transporto paslaugų poreikis dar labiau išaugs įgyvendinant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą. Diskusijoje dalyvavusios Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Ramunės Andriušaitienės teigimu, dabar transporto paslaugos teikiamos fragmentiškai, todėl kurti ir plėtoti mobilumo tinklą būtinai reikės.
S. Ratkevičiūtės nuomone, situacija pasikeistų, jeigu politiką formuojančios ministerijos sutartų, kad visos priemonės ir pinigai „eitų“ per žmogų su negalia, o jis galėtų rinktis. Dabar mobilumo išmoka siekia vos 10 eurų. „Tapkite socialinių paslaugų vienaragiu“, – ambicingą išeitį, galinčią padėti įveikti kylančias problemas Socialiniam taksi pasiūlė susisiekimo viceministrė L. Maskaliovienė.
Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
