„Bičiulystėje“ ne kartą rašėme apie tai, kad šeimos, auginančios sunkią negalią turinčius vaikus, jiems sulaukus pilnametystės, praeina labai sunkų kelią, kol įgyja teisę jais rūpintis. Birželio pabaigoje Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, kurie palengvins šių šeimų naštą.
Daug metų situacija nesikeitė
Henrikos Varnienės dukrai – 22 metai. Ji niekada netaps savarankiška – visada teks ja rūpintis. Henrika neslepia, kad tokio vaiko priežiūra yra didžiulė našta, besitęsianti visą gyvenimą, o labiausiai vargina biurokratiniai procesai, kuriuos tenka įveikti kiekvieną kartą, kai tik reikia spręsti kokį nors su dukra susijusį klausimą. Ypatingai skaudžiai tokios šeimos, kaip Henrikos, tą pajunta, kai vaikui sukanka 18 metų ir jis teoriškai tampa savarankišku, už save atsakingu piliečiu. „Kadangi vaikai tiek dėl fizinės, tiek dėl protinės būklės negali atsidaryti sąskaitos, tai reiškia, kad kažkas turi už jį atidaryti sąskaitą, nueiti į „Sodrą“, užpildyti prašymą. Nors vaikui yra nustatyta sunki negalia, kitas žmogus to už jį padaryti negali. Tam, kad tėvai galėtų atstovauti suaugusiam savo vaikui, būtinas teismo procesas, kuriame jiems priskiriamas globėjo statusas. Kad jis įvyktų, reikia atlikti daugybę procedūrų. Šiuo metu nėra kito kelio pasirūpinti savo vaiku“, – pasakoja Henrika.
Jos teigimu, toks procesas dažnai užtrunka iki 2 metų. Per visą šį laiką vaikas, nors jam nustatyta negalia ir slauga, negauna jokių išmokų. „Jei vaikui nustatyta paliatyvi slauga ir tėvai nedirba, iš ko jiems gyventi? Galų gale yra priemonės, kurias reikia vaikui pirkti. Ir gastrostomų reikia, ir sauskelnių neužtenka, vaistų. Yra daug priemonių, kurių valstybė nekompensuoja“, – situacijos absurdiškumu stebisi moteris. Pasak Henrikos, tuo pereinamuoju laikotarpiu, kai tėvai dar nėra paskirti globėjais, jie negali niekaip atstovauti savo vaikui, nors rūpinasi juo kaip ir anksčiau, ir tai gali tapti didžiule problema. Pavyzdžiui, jos paprašė įrodyti globėjos statusą, kad dukrai galėtų būti paskirtas dantų gydymas su narkoze.
Henrika įsitikinusi – net ir sunkios negalios jaunuoliai galėtų gyventi be tėvų globos, jei jiems būtų suteikta reikiama pagalba.
Sprendimas – laikinas aprūpintojo statusas
Seimas vienbalsiai priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytus teisės aktų pakeitimus, numatančius, kad žmonės, namuose slaugantys ar prižiūrintys vaiką, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis dėl psichikos ar elgesio sutrikimų, ir šiam sukakus 18 metų, 36 mėnesiams galės gauti neįgaliojo aprūpintojo statusą.
Tai reiškia, kad artimieji, kurie rūpinasi namuose slaugomu ar prižiūrimu vaiku su negalia ir toliau, t. y. sukakus jo pilnametystei, galės jį aprūpinti, kol teismas paskirs globėją ar rūpintoją. Tuo pačiu aprūpintojui bus suteikta teisė būti draudžiamam valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu.
Pasak H. Varnienės, daug metų buvo kalbama, kad turėtų būti ieškomi kiti sprendimai tiems sunkiems atvejams, kai vaikas pats negali ar dėl fizinės, ar dėl protinės negalios savimi pasirūpinti, tačiau niekas nesikeitė. Henrika dėkinga dabartinei Socialinės apsaugos ministerijai, kuri ėmėsi keisti šią situaciją ir tą padarė per gana trumpą laiką.
Tai tik dalinis problemos sprendimas
Pasak H. Varnienės, toks sprendimas iki galo problemos neišsisprendžia, galima sakyti, kad ji tik nutolsta. Pagal dabartinį reglamentavimą, vis tiek reikės praeiti procedūrą – paduoti savo vaiką į teismą ir nustatyti jam neveiksnumą. Jos teigimu, į teismą žmogus turėtų patekti tik labai sudėtingais atvejais, kai jis iš tiesų negali savimi pasirūpinti. Dabar į šią sistemą patenka ir tie, kurie gali dirbti, dar kažką daryti, jiems taip pat nustatomas neveiksnumas. Lengvesniais atvejais asmens galimybių vertinimas turėtų būti vykti daug paprasčiau, tarkim, nustatant darbingumo lygį. Henrikos manymu, šios procedūros tikslas galėtų būti ir tas, kad būtų numatyti pagalbos žmogui mechanizmai. Vienas iš tokios pagalbos pavyzdžių – įgyvendinant Neįgaliųjų reikalų departamento projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ teikiama pagalbos priimant sprendimus paslauga. Jei būtų išplėtotos tokios paslaugos, mažėtų neveiksnumo atvejų.
Henrikos teigimu, aprūpintojo statusas geras tuo, kad niekaip neapriboja paties asmens veiksnumo. Tarkim, jei žmogus pateko į avariją ir neteko galimybės išreikšti savo valios, bet po kurio laiko sveikata pagerėjo, jis gali bet kada kreiptis į savivaldybę dėl paslaugų, į banką dėl išmokų ir pan. Iki šiol vienintelis būdas juo teisiškai pasirūpinti – padaryti neveiksniu. Tokiu atveju pagerėjus sveikatai jis nieko negali.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, ateityje neveiksnumo iš viso turėtų nelikti. „Manome, kad šis žingsnis – vienas iš etapų, siekiant atsisakyti visiško neveiksnumo instituto Lietuvoje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Sprendimų, kaip geriausiai tai padaryti, ieškoma darbo grupėje, kurią sudaro ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevyriausybinių organizacijų, bet Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Teisingumo ministerijos atstovai.
Svarbu:
Kam galės būti skiriamas aprūpintojas? Namuose slaugomam ar prižiūrimam pilnamečiui, turinčiam negalią, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų, ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti.
Kas gali būti skiriamas aprūpintoju? 1) slaugomo ar prižiūrimo asmens tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė), senelis, močiutė, pilnametis brolis ar sesuo; 2) iki slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės teismo sprendimu paskirtas globėjas ar rūpintojas.
Žmogaus su negalia aprūpintojas galės kreiptis į įvairias įstaigas dėl socialinės integracijos paslaugų slaugomam ar prižiūrimam žmogui, o taip pat galės gauti ir naudoti asmeniui su negalia skiriamas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas. Svarbiausia neįgaliojo aprūpintojo pareiga – visokeriopai rūpintis slaugomu ar prižiūrimu žmogumi, tenkinti jo būtiniausius individualius poreikius.
Taip pat priėmus teisės aktų pakeitimus, siekiant mažinti administracinę naštą bei sunkumus slaugomo ar prižiūrimo asmens artimiesiems, asmeniui, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba automatiškai nustatys 0 proc. darbingumo lygį. Dėl to papildomai kreiptis nereikės. Nesutikus su sprendimu, artimiesiems paliekama teisė kreiptis su asmenį gydančio gydytojo siuntimu į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo.
Pokyčiai įsigalios rugsėjo 1 dieną.
Aurelija BABINSKIENĖ
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
