Rugpjūčio 19-ąją iš Vilniaus Katedros aikštės į „Baltijos kelio“ žygį išlydėti tradicinio tarptautinio estafetinio bėgimo dalyviai ir ypatinga 30 žmonių komanda, kurioje – 18 žmonių su judėjimo negalia ir 12 lydinčiųjų. Daugiau kaip 600 kilometrų maršrutu Vilnius–Ryga–Talinas įveikę žygio dalyviai rugpjūčio 21-ąją Estijos parlamento kieme nusifotografavo su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos vėliavomis.
Išskirtinis renginys
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė ir šio neįgaliųjų žygio organizatorė Ginta Žemaitaitytė sako, kad į „Baltijos kelio“ žygį žmonės su negalia leidosi jau penktą kartą. Tiesa, pirmasis, bandomasis žygis driekėsi tik per Lietuvą. „Pirmais metais „pasimatavom“ Lietuvą, įsitikinom, kad galim, tad jau kitais metais, minint 30-ąsias „Baltijos kelio“ metines, pasiryžome įveikti visą atstumą“, – sako Ginta ir pasidžiaugia, kad žygeivių komanda kasmet didėja, atsiranda vis naujų dalyvių, kuriems nesvetimas patriotiškumas.
„Baltijos kelio“ žygis – išskirtinis sportinį pasirengimą ir ištvermę, patriotiškumą ir pasididžiavimą savo šalimi suderinantis renginys. Savo šalies laisve besididžiuojanti žmonių su negalia komanda palaiko ir kitų tautų kovą už nepriklausomybę – tai įrodydama prieš porą metų į žygį pasiėmė Baltarusijos vėliavą, šiemet jų kelyje plevėsavo Ukrainos dvispalvė.
Žygio trasos ilgį galima pasirinkti
Pasak G. Žemaitaitytės, labai smagu, kai įvairiose trasos vietose prie žygeivių bent trumpam prisijungia ir vietovių, per kurias driekiasi maršrutas, žmonės. Ne visi gali leistis į trijų dienų žygį (vieniems to padaryti neleidžia sveikta, kitiems – darbas ar asmeniniai planai), bet nors trumpam įsilieti į šią aktyvią ir pilietišką bendruomenę tikrai įmanoma.
Iki šiol visą „Baltijos kelio“ trasą kasmet įveikdavusi kaunietė Aušrinė Packevičiūtė šįkart pasimėgavo tik, pasak jos, kelione puikia Lietuvos autostrada. „Daug veiksmo aplinkui, stengiamės visur po truputį sudalyvauti“, – sakė ji.
Nė vieno žygio nepraleidžia ir Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos nariai. Ir šįkart iki Panevėžio važiavo trys neįgaliųjų vežimėliais judantys žmonės, žygeivių komandą lydėjo ir du savanoriai. Organizacijos vadovas Jonas Dumša dalyvavo pirmajame 600 km žygyje, Taliną pasiekė ir šiemet. Žilvinas Kliopmanas ir Gintaras Kunskas šįkart savo kelionę baigė Panevėžyje.
Pasirengė žygiui
Antrą kartą „Baltijos kelio“ žygyje dalyvavo vilnietis Viktoras Topolis. „Šiemet lengviau – žinau, kaip viskas vyksta, ko galima tikėtis“, – sako Viktoras ir priduria, kad į šį žygį leidžiasi labai draugiška komanda, todėl nėra ko jaudintis – net jeigu kas ir atsitiktų, visada sulauks pagalbos. (Kiekvienais metais kartu su negalią turinčiais žmonėmis keliauja ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centro atstovai. Ir šiemet žmonėms su negalia padėjo Ramūnas Aladavičius ir Vytenis Dautartas.) Kelionei Viktoras sako pasirengęs ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai – ką tik grįžo iš žygio baidarėmis.
Prieš žygį pasitreniravo ir tauragiškis Petras Kasanavičius – vaikinas dalyvavo 100 kilometrų dviračių žygyje. Pasak Petro, „Baltijos kelio“ žygis nėra labai sunkus, bet labai daug priklauso nuo kelio dangos, oro sąlygų. „Lengviausia važiuoti Lietuvoje, sunkiausia – Latvijoje, kur visai nėra šalikelių, Estijoje situacija geresnė“, – žygio patirtimis dalijasi vaikinas.
Patys prisikuriame dirbtinių kliūčių
Organizaciniais žygio reikalais besirūpinanti G. Žemaitaitytė neslepia, kad viską sklandžiai sustyguoti nėra lengva. Pasak jos, labai sudėtinga nemažam būriui rateliais judančių žmonių rasti nakvynės vietas. „Esame susidūrę su tokiais atvejais, kai mums sako, jog legaliai nakvynės vietos išnuomoti negali. Tai įvairūs dienos centrai, neįgaliesiems paslaugas teikiančios įmonės, kurios oficialiai nuoma užsiimti negali. O vietų pernakvoti nėra labai daug, – apgailestauja Ginta ir priduria, kad panaši situacija ir su transportu. – Žygyje reikalingas specialus, rateliais judantiems žmonėms pritaikytas transportas. Mes nepripažįstam tokios pritaikytos mašinos, kur tiktai ližė padėta. Turi būti įrengtas keltuvas. Norėdami išsinuomoti tinkamai pritaikytas mašinas vėl susiduriame su visokiais apribojimais: tai nuomoti negalima, tai negalima išvažiuoti iš Lietuvos ar net savo rajono teritorijos. Ir taip problemiškai Lietuvoje gyvename ir dar patys dirbtinių kliūčių prisikuriame.“
Vis dėlto nepaisant visų barjerų, karštos saulės žmonių su negalia komanda išsikeltą tikslą įveikė ir dar kartą įrodė esanti aktyvi ir pilietiška bendruomenė, pasisėmė daug smagių patirčių ir neišdildomų įspūdžių!
Žygio akimirkos.
Onė PŪKAITĖ
Autorės nuotr.
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
