„Vilties paukštė“ vėl sklando po Lietuvą

Pirmąjį atrankinį „Vilties paukštės“ turą laimėjo Kupiškio r. neįgaliųjų draugijos ansamblis „Šaltinis prie Kupos“.

Įtrauktis ir įvairovė
Nustatymai

Tradicinis Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) organizuojamas meno mėgėjų kolektyvų konkursas „Vilties paukštė“ šiemet prasidėjo Dusetose, Zarasų rajone. Atrankiniai turai dar vyks Panevėžyje, Tauragėje, Alytuje, Šiauliuose ir Širvintose. Šiemetė „Vilties paukštė“ skirta Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukakčiai paminėti. „Sūduvos krašto dainos atgyja“ – taip pavadintoje programoje skambės ir šiam kraštui būdingi kūriniai.  

„Vilties paukštės“ skrydis – iš Aukštaitijos

Pirmasis „Vilties paukštės“ koncertas šiemet surengtas praėjusiais metais geriausiai Rokiškyje vykusiame atrankiniame ture pasirodžiusio Zarasų rajono neįgaliųjų draugijos kolektyvo „Ežerija“ namuose – Dusetose. Konkurso dalyvių pasveikinti atvykęs Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas pajuokavo, kad „Vilties paukštė“ – lyg Eurovizija, kas geriausiai pasirodo, tas kitąmet konkurso atrankinį turą ir organizuoja. Gausiai susirinkusiais ansambliais pasidžiaugė Zarasų r. neįgaliųjų draugijos pirmininkė Vilhelmina Dubnikova, o LND pirmininkas Ignas Mačiukas visiems dalyviams palinkėjo skambių muzikos akordų.

Į Dusetas savo originalias programas atvežė 8 kolektyvai: Širvintų r. neįgaliųjų draugijos mišrus vokalinis ansamblis „Viltis“, Rokiškio r. neįgaliųjų draugijos ansamblis „Laukuva“, Kupiškio r. neįgaliųjų draugijos mišrus vokalinis ansamblis „Šaltinis prie Kupos“, Šakių r. neįgaliųjų draugijos moterų vokalinis ansamblis „Siesartis“, Ignalinos r. neįgaliųjų draugijos kapela „Putinėlis“, Švenčionių r. neįgaliųjų vokalinis ansamblis „Upelė“, Visagino neįgaliųjų draugijos moterų vokalinis ansamblis „Pušelės“ ir Utenos r. vokalinis instrumentinis ansamblis „Vyturiai“. Konkurse nedalyvavo, tačiau savo dainomis žiūrovus pradžiugino, ir renginio šeimininkai – Zarasų r. neįgaliųjų draugijos kolektyvas „Ežerija“.

Pirmojo atrankinio „Vilties paukštės“ turo dalyvių pasirodymus vertino ilgametė muzikos mokytoja, meno kolektyvų vadovė, dainų švenčių dalyvė Janina Kaškauskienė, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos kultūrinių renginių organizatorė, Dusetų meno mokyklos teatro studijos „Stogas“ mokytoja Margarita Simokaitytė ir Dusetų meno mokyklos muzikos mokytoja, Zarasų r. neįgaliųjų draugijos meno kolektyvo „Ežerija“ vadovė Evelina Akatjeva.

Šakių r. neįgaliųjų draugijos moterų vokalinis ansamblis „Siesartis“. 

Sūduvai skirta programa – intriguojantis iššūkis

LND renginių organizatorės Saulės Vėjelienės teigimu, šiemetinis „Vilties paukštės“ konkursas jo dalyvius paskatino pasinerti į paieškas – visi kolektyvai turi atlikti nors po vieną Sūduvai skirtą dainą. Daugeliui tai – nemenkas, tačiau intriguojantis iššūkis, leidžiantis geriau susipažinti su šiuo kraštu, jo dainomis.

Smagu, kad Dusetose savo programas pristatę kolektyvai nenuėjo lengviausiu keliu ir nedainavo vien apie Suvalkijoje sirpstančias vyšnias ar švilpaujantį Suvalkijos bernioką. O kad šis kraštas turi išties puikių dainų, pademonstravo iš Šakių atvykęs 22 metus gyvuojantis neįgaliųjų draugijos moterų vokalinis ansamblis „Siesartis“, parengęs programą „Mano gimtinė – Sūduva“. Daugeliui dainų muziką kurianti ansamblio vadovė Asta Grigaitienė perspėjo, kad pasirodymui pasirinko rimtus kūrinius: pirmoji nuskambėjo tremtinės Birutės Garmutės žodžiais sukurta daina „Tykiai, tykiai“, po jos – „Prie Šešupės krantų“ ir „Sūduva“. „Sūduva – skamba lūpose tarsi daina, / Sūduva – šitas žodis skambiausia daina“, – darniai dainavo 8 „Siesarties“ moterys. Gražų, labai švarų šių atlikėjų vokalą įvertino ir žiuri narės. „Siesartis“ nuo konkurso nugalėtojų atsiliko vos vienu balu – rimtą programą pasirinkusiam ansambliui, žiuri nuomone, šiek tiek pritrūko atlikimo įtaigumo.

„Vilties paukštės“ konkurso atrankiniame ture pasirodę kolektyvai buvo vertinami atsižvelgiant į kūrinių atlikimo techniką, atlikimo įtaigumą, sceninį įvaizdį ir kultūrą, repertuaro sudėtingumą, kūrinių atlikimo ansambliškumą. Vertinimo komisijos narė M. Simokaitytė pasidžiaugė puikiais kolektyvų pasirodymais, skambiomis jų atliekamomis dainomis ir ragino visus daugiau šypsotis bei atsipalaiduoti.


Sužavėjo nuotaikingas kupiškėnų dainavimas

„Yra toks vandens telkinys, kuris niekada nenustoja čiurlenti, niekada nenustoja bėgti. Ir šiandien toks gražus vandens telkinukas atvyko pas mus ir atvežė mums nuostabius kūrinius, kurie jam iškovojo pirmąją vietą. Tai – Kupiškis“, – atrankinio turo nugalėtoją – ansamblį „Šaltinis prie Kupos“ paskelbė M. Simokaitytė. Salėje nuošė plojimai ir šūksniai „valio“.

Ansamblio vadovas Bronius Petronis neslėpė – tiek jam, tiek kolektyvui tai buvo didelis netikėtumas. „Kupiškio rajono neįgaliųjų draugijoje dainuojame tik šiemet, nors kolektyvo branduolys su daina nesiskiria jau beveik 4-erius metus, – pasakojo B. Petronis. – Kai neįgaliųjų draugija mane pakvietė vadovauti ansambliui, atėjau su visu kolektyvu. Svarstėm, kokiu vardu pasivadinti. Anksčiau mūsų ansamblis buvo „Šaltinis“, draugijos kolektyvas – „Prie Kupos“. Susijungę tapome „Šaltiniu prie Kupos“.

Ansamblio vadovas sako, kad stiprioji kolektyvo pusė – smagus ir nelabai žinomas repertuaras. Daugelis dainų – iš bičiulio pasiūlyto klaipėdiškio kompozitoriaus, muzikanto Prano Škimelio ansambliams skirto dainų rinkinio. Pasak B. Petronio, net pasikeičia jų besiklausančių žmonių veidai, o ir patys ansambliečiai mieliau repetuoja naujas, negirdėtas melodijas. „Po repeticijų mėgstu paklausti – ar per tą laiką nors vieną tab­letę dainininkai išgėrė, – šypsosi vadovas. – Ir visada sulaukiu neigiamo atsakymo. O būdami namuose tikrai be jų neapsieitų.“

„Šaltinio prie Kupos“ ansamblyje – 18 dainininkų. Į repeticijas renkasi dukart per savaitę. Discipliną mėgstantis vadovas sako, kad repeticijos sutelkia kolektyvą. Galbūt tai ir padėjo gerai pasiruošti. „Pasirodymų mums netrūksta, daug kur dainuojame, bet toks konkursas – pirmas“, – sako vadovas. Tiesa, ansamblis buvo šiek tiek sunerimęs dėl Sūduvai skirtos dainos. „Apie Sūduvą labai mažai dainų. Skambinau į bib­lioteką, klausiau, gal yra eilėraščių, pagal kuriuos galėtume dainą sukurti“, – pasakoja B. Petronis ir priduria, kad išeitį vis dėlto rado, konkurso sąlygas išpildė ir Dusetose atliko dainas: „Ausk motula drobulę“, „Oi, sunku sunku“, „Jau saulutė leidžias“. „Dabar reikės rimtai padirbėti, pasistengti, kad lapkritį Ukmergėje vyksiančiame finaliniame „Vilties paukštės“ koncerte kupiškėnų dainos irgi patiktų žiūrovams“, – sako su muzika visą gyvenimą nesiskiriantis, 10 instrumentų grojantis „Šaltinio prie Kupos“ vadovas B. Petronis.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos organizuojamą meno mėgėjų kolektyvų konkursą „Vilties paukštė“ remia Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos kultūros taryba.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje