Įgyvendindama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą projektą „Lietuvos neįgaliųjų draugijos institucinis stiprinimas“, LND savo asocijuotus narius pakvietė į Individualios priežiūros personalo, dirbančio su neįgaliais ir senyvo amžiaus asmenimis, įžanginius mokymus. Juos vedė didelę darbo patirtį socialinės, medicininės ir profesinės reabilitacijos srityse turinčios Valakupių reabilitacijos centro lektorės Dovilė Kuzmaitė ir Nijolė Dirsienė.
Platus socialinio darbo laukas
Individualios priežiūros personalo, dirbančio su neįgaliais ir senyvo amžiaus asmenimis, įžanginiai mokymai susidėjo iš kelių dalių: teorinės medžiagos, įvairių gyvenimiškų situacijų analizės, savarankiškų užduočių. Pasak D. Kuzmaitės, socialinio darbo laukas – labai platus ir prasmingas. Tai patvirtino ir mokymuose jos pristatytos temos – nuo socialinio darbo pagrindų ir jo metodų iki šio darbo vertybių ir profesinės etikos, bendravimo su klientais ypatumų.
N. Dirsienės paskaitos buvo labiau orientuotos į konkrečius patarimus, kaip paslaugas teikti skirtingas negalias turintiems žmonėms, kaip atsižvelgti į jų individualius poreikius, spręsti konfliktus ir įveikti stresą.
„Asocijuotų narių kvalifikacijos kėlimas – vienas svarbiausių LND uždavinių, – sako LND programos vykdytoja Kristina Vainienė. – Į šiuos mokymus užsiregistravo 64 dalyviai. Iš kai kurių neįgaliųjų draugijų kvalifikaciją kelia po kelis darbuotojus: Trakų – 4, Akmenės, Vilniaus, Kauno – po 3 ir pan. Tikimės, kad įgytos žinios padės jiems dirbti dar profesionaliau.“
Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkės Lauros Žiūkienės nuomone, šie mokymai organizuoti labai laiku – nuo kitų metų nevyriausybinių organizacijų laukia esminiai pokyčiai, susiję su veiklų akreditacija, kuriems reikia atsakingai pasirengti. „Kai žmonėms reikės pasirinkti paslaugas teikiančią įstaigą, bus didesnė motyvacija rinktis įstaigą, kurioje dirbantys žmonės turi išsilavinimą, kelia kvalifikaciją“, – sako L. Žiūkienė.
Informacija – visada po ranka
Mokymuose dalyvavusi socialinės pedagogės išsilavinimą turinti Sigita Petrylienė su Kauno miesto neįgaliųjų draugija bendradarbiauja jau 5 metus. Prie jos Sigita prisijungė, kai draugija ėmėsi įgyvendinti žmonių su negalia rengimo darbo rinkai projektą „Aš žinau kaip“, tapo įdarbinimo tarpininke. Vėliau prisidėjo darbinio užimtumo veiklų įgyvendinimas – darbas su negalią turinčiais žmonėmis.
Individualios priežiūros personalo mokymuose panorusi dalyvauti Sigita sako turėjusi mažiausiai du tikslus. Pirmiausiai norėjo praplėsti žinias, kaip profesionaliau suteikti paslaugas – labiau atsižvelgti į negalią turinčių žmonių poreikius, sukurti jiems palankesnes sąlygas. Kitas tikslas – įgytas žinias patvirtinantis pažymėjimas.
Aktyviai mokymuose dalyvavusi, dažnai savo pastebėjimais pasidalydavusi moteris sako, jog jai labai patiko lektorių pasirinktas mokymų būdas – jos iš karto pasakė, kad pasidalys pranešimų skaidrėmis, tad visą dėmesį buvo galima sutelkti į pristatomą informaciją, situacijų analizę, o ne jų konspektavimą. „Jų skaidrėse – daug nuorodų į teisinę bazę, papildomus informacijos šaltinius, vaizdo medžiagą YouTube kanale“, – sako Sigita.
„Atsispausdinau visą medžiagą, kad visada turėčiau po ranka, – lektorių pasidalytomis pranešimų skaidrėmis džiaugiasi ir Lazdijų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Onutė Černiauskienė. – Visko neįsiminsi, bet gerai žinoti, kad bet kada gali atsiversti skaidres, prisiminti, lektorių patarimus pritaikyti konkrečiai situacijai, surasti tinkamą sprendimą.“
Kelti kvalifikaciją – būtina
O. Černiauskienė Individualios priežiūros personalo mokymuose dalyvavo jau pernai, turi tai patvirtinantį pažymėjimą, tačiau nusprendė dar pagilinti turimas žinias. „Ir neapsirikau – šiemet lektorės pateikė daug atnaujintos informacijos, praktinių pavyzdžių, – sako O. Černiauskienė. – Kasmet atsiranda teisės aktų pakeitimų, kinta įvairūs reikalavimai. Mokymai buvo labai naudingi ir mūsų laukiančios veiklos akreditacijos iššūkio prasme.“
Individualios priežiūros personalo mokymų pažymėjimą Prienų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Irena Valatkevičienė taip pat jau turi – pernai kartu su draugijos buhaltere Jūrate Sabašinske savarankiškai užsiregistravo į mokymus ir juos išklausė. „Sužinojome daug naudingos, darbe praktiškai pritaikomos informacijos, todėl atsiradus galimybei į šiuos mokymus nukreipiau ir dar dvi draugijoje dirbančias moteris: užimtumo būrelio vadovę Oną Vinickienę ir individualią pagalbą teikiančią Nijolę Marytę Valatkienę, – sako I. Valatkevičienė. – Kad galėtume toliau dirbti, turime kelti kvalifikaciją.“
Trakų rajono neįgaliųjų draugija buvo aktyviausia mokymų dalyvė – be organizacijos pirmininkės Rimos Kaliukevičiūtės, juose dalyvavo dar 3 draugijos darbuotojai: vairuotojas-palydovas Sergejus Lysovas, individualią pagalbą palydint teikianti Inga Zavackaitė ir Vladislava Gaičauskienė.
„Jau pirmoji paskaita labai sudomino. Man, organizacijos vadovei, buvo labai svarbu, nuo ko pradėti: kas turi teisę teikti individualios priežiūros paslaugas, kokios šių darbuotojų funkcijos, kaip bendrauti su klientais, spręsti konfliktines situacijas, kokiais teisės aktais vadovautis ir pan., – sako R. Kaliukevičiūtė ir pasidžiaugia, kad pasitikrinti, kaip suprato išdėstytą medžiagą, labai padėjo savarankiškam darbui duotos užduotys. – Kai mokymų pabaigoje gavome galimus šių užduočių atsakymus, nudžiugau, kad beveik visi sutapo su maniškiais. Mes turime daug praktinio darbo patirties, bet pagilinti žinias, jas pasitikrinti visada naudinga.“
Svarbu ir sužinoti, ir pasitvirtinti dirbant teisingai
S. Petrylienės nuomone, šiuose mokymuose labai naudingos buvo konkrečių situacijų analizės. Jas aptariant į vieną ar kitą atvejį buvo galima ne tik pažvelgti kitomis akimis, pasimokyti galimų sprendimų, bet ir pasitikrinti savo mąstymo kelią, darbo metodus. „Dirbdamos su negalią turinčiais žmonėmis siekiame skatinti ir didinti jų savarankiškumą, – sako Sigita. – Man patiko lektorės pateiktas pavyzdys, kaip elgtis negalią turinį žmogų supažindinant su nauja veikla: pirmą kartą numatytą užduotį atlieka darbuotojas, antrą kartą – darbuotojas padaro pusę užduoties, o trečią – būna tik šalia, o viską atlieka pats žmogus su negalia. Organizacijoje panašiai ir elgiamės, todėl buvo smagu išgirsti, kad tokia praktika pasiteisina ir labai naudinga žmonių su negalia savarankiškumui su pagalba stiprinti.“
Naudingomis patirtimis Sigita įvardija ir patarimus pasitelkti negalią turinčio žmogaus artimuosius, įtraukti juos į veiklas. „Aptarimui buvo pateikta įdomi situacija, kai namiškiai individualios priežiūros darbuotojo prašo įtikinti negalią turintį artimąjį persikelti į slaugos namus. Kaip turi elgtis darbuotojas? – mintimis dalijasi Sigita. – Psichologiškai tai sunki užduotis, tačiau išeitis – ne kažkaip pagražinti, sušvelninti situaciją, bet nemeluojant pateikti žmogui argumentus, kodėl slaugos namuose jam būtų geriau – pasakyti, kokius pliusus žmogus gautų, kokių rizikų neliktų: visada šalia bus personalas, kuris pasirūpins, jeigu kas nors atsitiktų, atsiras bendraminčių, su kuriais galės bendrauti, išbandyti naujus užsiėmimus ir pan.“
Sigitai įsiminė ir patarimai, kaip raminti, vėsinti konfliktus, arba kaip elgtis, kai darbuotojas ateina pas lankomą neįgalų žmogų, o jo artimasis pasakoja savo rūpesčius, nepalikdamas laiko pasirūpinti neįgaliuoju. Pasak S. Petrylienės, labai gerai, kad lektorės leido diskutuoti, siūlyti savo sprendimus. Tiesa, norėjosi aktyvesnio mokymų dalyvių įsitraukimo, tačiau neišdrįsusieji pasidalyti savo įžvalgomis ir pamąstymais juos galėjo pasitikrinti atlikdami savarankiškas užduotis, kurių lektorės tikrai nemažai pateikė.
Aldona MILIEŠKIENĖ
R. 10-28
Kauno miesto neįgaliųjų draugijos archyvo nuotr.
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
