Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) jau ne pirmus metus prisideda, kad žmones pasiektų kuo kokybiškesnės, šiuolaikiškos ortopedijos priemonės, kad žmonės kuo daugiau sužinotų apie ortopedijos priemonių skyrimo tvarką ir įvairovę. Šiemet daug dėmesio skiriama ortopedinei avalynei. Kaune surengtame susitikime diskutuota apie tai, kodėl žmonės vis dar nepatenkinti ortopedine avalyne ir ką reiktų daryti, kad situacija pasikeistų.
Apklausa: labiausiai nepatenkinti terminais
LND atlikta ortopedinės avalynės naudotojų apklausa parodė, kad tik 10 proc. respondentų patenkinti batais. Ketvirtadaliui užkliūva avalynės išvaizda, 20 proc. žmonių sako, kad ji nepatogi. Ortopedinės avalynės kokybe nepatenkinti ar ne visada patenkinti daugiau nei pusė apklaustųjų. Žmonėms užkliūva tai, kad avalynė per sunki, spaudžia, trina, dažnai būna per slidus padas. Apklausos dalyviai nurodo, kad batai negražūs ir griozdiški, nedidelis jų pasirinkimas.
Beveik pusė apklaustųjų mano, kad ortopedinė avalynė turi būti kompensuojama dažniau. 65 proc. respondentų netenkina avalynės gamybos terminai. Taip pat respondentams labai trūksta informacijos apie ortopedinės avalynės gamintojus, batų įvairovę ir pan.
Ortopedinės avalynės gamybos ceche.
Netenkina batų skyrimo terminai
Pirmame ortopedinės avalynės temai skirtame susitikime ir aptartos iš apklausos rezultatų išryškėjusios problemos. Labiausiai žmonės nepatenkinti ortopedinės avalynės skyrimo terminais. „Per 5 metus gaunu tik 4 avalynės poras. Kiekvieną kartą, kai ateina laikas naujai avalynei, reikia 3-4 mėnesius laukti“, – sako LND pirmininkas Ignas Mačiukas. Kad užtrunka, kol avalynė pagaminama, patvirtino ir ortopedijos įmonių atstovai. „Dėl to ir nereikia mums reklamos, nes ir taip siuvame avalynę 2-3 mėnesius. Jei ateis daugiau žmonių, dar ilgiau reikės laukti ir žmonės bus nepatenkinti“, – sako UAB „Pirmas žingsnis“ direktorius Algimantas Astrauskas.
Pasak LND teisininkės Agnės Klemanskienės, situacija iš dalies spręstųsi, jei ortopedinę avalynę būtų leidžiama užsisakyti anksčiau, o išduodama ji būtų suėjus terminui, taip dabar yra su vaikais.
Be to, A. Klemanskienės teigimu, dabar 2 kartus per metus avalynę gali gauti tik vaikai ir sergantieji diabetu bei reumatu, bet šis sąrašas galėtų būti platesnis. „Manome, kad reikėtų peržiūrėti teisės aktus ir numatyti, kad kai kuriais sudėtingesniais atvejais, kai žmogus iš tiesų negali vaikščioti su kitais batais, avalynė turėtų būti kompensuojama ne vieną, o du kartus per metus“, – svarsto LND teisininkė.
Tam pritaria Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos prezidentė Rūta Garšvienė – iš tiesų kai kuriais sudėtingų deformacijų atvejais avalynė galėtų būti kompensuojama dažniau. Tarkim, reumato atvejais avalynė kompensuojama, o esant artrozėms – ne, nors deformacijos dažnai būna panašios. Apskritai, jos teigimu, turėtų būti labiau atsižvelgiama ne į diagnozę, o į pėdos būklę. Pasitaiko atvejų, kai batai skiriami nesant jokių pėdos komplikacijų, o sudėtingi atvejai nepatenka į diagnozių sąrašą ir žmogus avalynės negauna.
Nekokybišką avalynę turi taisyti
Ką daryti, jei avalynė netinkamai pagaminta? Pasak ortopedo technologo Arūno Černeckio, gamintojas turi prisiimti visą atsakomybę už ortopedinę avalynę, tad jei batai nekokybiški, jų neįmanoma dėvėti, spaudžia, trina, reikia prašyti juos pataisyti. „Avalynė turi laikyti metus – tol, kol ateis laikas kitai porai gaminti. Tad reikia paimti tą avalynę ir grįžti pas jo gamintoją. Tegu taiso“, – sako A. Černeckis.
Teisės aktai numato, kad nepavykus susitarti su gamintoju, dėl ortopedijos gaminių kokybės reikia kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Individualiai gaminama ir atvežta avalynė – ne tas pats
Beveik pusę ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių sudaro pagal užsakymą pagaminta ortopedinė avalynė ir batų įdėklai. Ar situacija pasikeistų, jei tam būtų didesnis finansavimas? „Lėšų užtektų, jei avalynę gautų tik tie, kuriems jos tikrai reikia“, – sako R. Garšvienė. Jos teigimu, šiuo metu daug avalynės atvežama iš užsienio, ji nėra gaminama individualiai, bet apmokama kaip už individualiai gamintą avalynę.
Pasak A. Černeckio, skaudu, kai gamini sudėtingą avalynę, įdedi daug darbo, o kiti atveža ją, pritaiko vidpadžius ir parduoda už tą pačią kainą. Jo teigimu, reikėtų aiškiai atskirti, kur yra individualiai gaminama avalynė ir sutartis sudaryti tik su tomis įmonėmis, kurios turi gamybos bazę, o kai nereikia išskirtinės avalynės, batus galima tiesiog nusipirkti parduotuvėje.
Trūksta specialistų
Pasak diskusijoje dalyvavusių avalynės gamintojų, reikia pradėti nuo to, kaip žmonės sužino, kad jiems gali būti skirti ortopediniai batai. A. Astrausko teigimu, gydytojai ne visada žmogui pasako, kad jam reikėtų specialios avalynės. Kartais ateina žmogus su deformuota koja, niekada nedėvėjęs ortopedinės avalynės, nes nežinojo apie tokią galimybę. Pasak R. Garšvienės, dabar gydytojai mokydamiesi negauna žinių apie ortopedinę avalynę, net gydytojai ortopedai nėra mokomi apie tai.
Kita problema – apskritai niekas neberuošia ortopedinės avalynės gamintojų. Pasak R. Garšvienės, Šv. Ignaco Lojolos kolegija ruošia ortopedus technologus, tačiau norinčių gaminti avalynę neatsiranda. „Tai yra didelis darbas, reikia daug aspektų išmanyti“, – sako A. Černeckis.
„Valstybinė ligonių kasa turi nuolat informuoti apie ortopedijos priemones, rengti mokymus, konsultacijas, kad būtų kuo daugiau informacijos“, – įsitikinusi A. Klemanskienė.
Gruodžio mėnesį Seime bus surengta dar viena apskritojo stalo diskusija, kurioje su valstybės institucijų atstovais bus kalbama dėl galimų pokyčių, kad daugiau žmonių gautų tinkamus ortopedinius batus. Šie susitikimai organizuojami įgyvendinant projektą „Lietuvos neįgaliųjų draugijos institucinis stiprinimas“, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.
R. 11-21
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
