13
T, Lap
10 Nauji straipsniai

Neįgaliųjų menas ir kultūra neturėtų būti podukros vietoje

Neįgaliųjų reikalų departamente surengtame diskusijų forume dalyvavo įvairių neįgaliųjų asociacijų atstovai.

Integracijos keliu
Nustatymai

Meninių gebėjimų ugdymas, integracija į kultūrinį gyvenimą – neįgaliesiems labai svarbi, tačiau, jų nuomone, per mažai valstybės dėmesio sulaukianti sritis. Neįgaliųjų reikalų departamentas kartu su Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ surengė diskusijų forumą „Nuo tarpusavio supratimo iki bendradarbiavimo“. Jame aptarta probleminė situacija ir būtini pokyčiai, kurie ne tik motyvuotų neįgaliuosius aktyviau įsitraukti į kultūrinę veiklą, tačiau ir sulauktų valstybės palaikymo bei įvertinimo. 

Neįgaliųjų Naujasis teatras – profesinio meistriškumo siekiantis kolektyvas.

Kultūros projektai – remiamų veiklų sąrašuose

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės Astos Kandratavičienės teigimu, ši diskusija surengta labai laiku. Esame Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-mečio išvakarėse, todėl turime pradėti ruoštis šiai svarbiai datai. Departamentas jau žengė žingsnį – siekdamas parodyti neįgalių žmonių talentus ėmė rengti jų darbų parodas. Ir šiuo metu Departamento posėdžių salę puošia Lietuvos neįgaliųjų draugijos organizuoto vaikų piešinių konkurso „Lietuvos tautinis kostiumas“ laureatų darbai.

Pasak A. Kandratavičienės, dėmesys kultūrai atsispindi socia­linės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektuose – meninių gebėjimų lavinimo paslaugomis pernai pasinaudojo 3750 neįgaliųjų. Na, o įgyvendinant neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektus pernai surengta 200 kultūrinių renginių (parodų, plenerų ir pan.), juose dalyvavo apie 23 tūkst. žmonių.

A. Kandratavičienė pasidžiaugė, kad prie neįgaliųjų meno projektų prisidėjo ir Kultūros ministerija. 2016 m. neįgaliųjų organizacijų pateiktiems projektams ji skyrė beveik 177 tūkst. eurų. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga savo projektams vykdyti gavo 45 tūkst., jos filia­las Vilniaus neįgaliųjų dienos centras – 5 tūkst. eurų, „Brailio spauda“ – 18,7 tūkst., Aklųjų bib­lioteka – 14 tūkst., „Brailio knyga“ – 12,18 tūkst., Kauno kurčiųjų reabilitacijos centrui, pateikusiam 4 projektus, skirta 15 tūkst., o Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centrui – 11 tūkst. eurų. neįgaliųjų Naujajam teatrui teko 11,28 tūkst., Mažajai teatro akademijai – 9 tūkst., „Algojimui“ – 8 tūkst., „Mažajai Gubojai“ – 6,61 tūkst., „Gubojos“ nacionaliniam „Spalvų muzikos“ orkestrui – 6 tūkst., „Pagavai“ – 6 tūkst., „Kretingos Vilčiai“ – 2,4 tūkst. ir t.t.

LŽNS spektaklis „Identifikacija“ sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo.

Pokyčiai būtini

Vienos iš diskusijų forumo iniciatorių, 30 gyvenimo metų kultūrai paskyrusios Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovės Viktorijos Vitaitės teigimu, švietimo, sporto srityse poslinkiai matyti, o kiek besidžiaugtume anksčiau išvardytais skaičiais, kultūros sritis yra nekoordinuojama ir laikosi tik entuziastų dėka.

„Galime skatinti savanorystę, gražius darbus, tačiau jeigu norime kokybės, turi būti valstybės parama“, – kalbėjo V. Vitaitė. Pasak jos, teisinė bazė kultūrinei veiklai vykdyti yra, įstatymai priimti, tačiau realybė kiek kitokia – reikia keisti valstybės požiūrį į kultūrinę veiklą. Ji nėra lygiavertė nacionalinės neįgaliųjų integracijos į visuomenę dalis. Tokią nuomonę V. Vitaitė išdėstė ir dalyvaudama Neįgaliųjų teisių konvencijos alternatyviosios ataskaitos rengime. „Reikia konstruktyvaus dialogo. Norisi, kad parama neįgaliųjų kolektyvams ateitų kryptingiau, kad jos sulauktų ne tik didieji miestai (Vilnius, Kaunas), bet ir regionai“, – kalbėjo „Gubojos“ vadovė.

Pasak jos, būtina pokyčių strategija – reikia nusimatyti, kas svarbiausia, ko ir kada imtis pirmiausia. V. Vitaitės teigimu, jau dabar jau galima išsigryninti svarbias veiklas. Ne tiek daug turime respublikinių, tarptautinių iniciatyvų. Visuomenės dėmesio sulaukia neįgaliųjų teatrų festivalis „Begasas“, respublikinis jaunųjų neįgaliųjų atlikėjų konkursas „Perliukai“, kurčiųjų bendruomenės projektai. „Jie garsina šalį, tampa nacionalinio pobūdžio projektais, todėl turi būti remiami prioriteto tvarka, – įsitikinusi V. Vitaitė. – Norėtųsi, kad tai būtų ne vien entuziastų darbas, o sulauktų ir valstybės paramos. Ir ta parama turėtų būti tęstinė, trunkanti bent jau trejus metus.“

Marijampolės savivaldybės neįgaliųjų draugijos folkloro ansambliui „Gija“ vadovauja etnokultūros specialistė Danė Jančienė.

Kultūrinė veikla – visuomenės terapija

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) kultūros projektų rengėja Snieguolė Dikčiūtė pasakojo, kad Kultūros ministerijos skiriama parama leidžia orientuotis į profesionalią meninę veik­lą. LŽNS rengiamos akcijos, interakcijos, performansai siekia savotiškos visuomenės terapijos, jos reabilitacijos. Pasak S. Dikčiūtės, integracija – tai bendras kūrybos procesas, todėl į šiuos pasirodymus įtraukiami ir profesio­nalūs menininkai, kurie kuria kartu, atsižvelgdami į neįgaliųjų poreikius. Tokia kūrybinė veikla ir pačius neįgaliuosius grąžina į visavertį gyvenimą. „Procesas svarbesnis už rezultatą“, – teigė kompozitorė S. Dikčiūtė.

Jai pritarė ir neįgaliųjų Naujojo teatro vadovė Laima Zemleckienė. Nuo kelių scenai neabejingų entuziastų iki 34 neįgaliuosius įdarbinusios socialinės įmonės išaugęs kolektyvas daugeliui jo narių tapo tikruoju gyvenimu. „Jie tampa orūs, kyla jų savivertė, – pasakojo L. Zemleckienė. – Neįgaliam žmogui didžiulis dalykas dirbti ir užsidirbti. Nors ir nedaug...“

Neįgaliųjų Naujasis teatras – profesinio meistriškumo siekiantis kolektyvas. Aktorystės meno juos moko profesionalūs Muzikos ir teatro akademijos dėstytojai. Teatro spektakliai keliauja po Lietuvą ir pasaulį. Lygindama kolegų ir saviškių pasirodymus, L. Zemleckienė teigia, kad lietuvaičiai yra gerokai profesionalesni už daugelio kur kas didesnių užsienio šalių kolektyvus. Nors pastariesiems teatras – labiau užimtumo, bendravimo forma, tačiau parama tokiai veiklai – savaime suprantamas dalykas, netgi valstybės garbės reikalas.


Skaudi meno kolektyvų vadovų problema

Įdomiomis įžvalgomis pasidalijo ir nemažai mėgėjišką meną puoselėjančių neįgaliųjų asociacijų atstovų. Beveik 60 meno mėgėjų kolektyvų turinčios Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) renginių organizatorė Saulė Vėjelienė atkreipė dėmesį į gana skaudžią meno kolektyvų vadovų problemą. Pasak jos, meistriškumo gali siekti tik su profesionaliu vadovu dirbantis kolektyvas. Deja, neįgaliųjų draugijoms sunku tokių surasti. Įtakos tam turi ir menkas darbo atlygis. LND ėmėsi iniciatyvos šiemet surengti mokymus meno kolektyvų vadovams. Tam rengėsi iš anksto. Kad galėtų aptarti konkrečias problemas, tradiciniu tapusiame meno mėgėjų kolektyvų koncerte „Vilties paukštė“ nufilmavo daugelio kolektyvų pasirodymus – bus gera vaizdo medžiaga. Pasak S. Vėjelienės, ketinama pasikviesti profesionalių muzikos specialistų, kurie galėtų dalykiškai patarti, kaip tobulinti neįgaliųjų meno kolektyvų pasirodymus, paįvairinti jų repertuarus, kaip sudominti žiūrovus, kad neįgalieji ne tik vieni kitiems koncertuotų. „Ir pačius ansamblių dainininkus norėtųsi motyvuoti, kad jie siektų kokybės, kad patiems rūpėtų kuo geriau pasirodyti, – mintimis dalijosi LND renginių organizatorė. – Šiemet ketiname surengti baigiamąjį geriausiai pasirodžiusių kolektyvų koncertą. Gal tai paskatins ansamblius labiau stengtis...“

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ atstovė Janina Butkuvienė neslėpė, kad neįgaliųjų organizacijos jaučiasi esančios dviprasmiškoje padėtyje. Mažėjant finansavimui pirmiausia rūpinamasi, kaip išlaikyti patalpas, darbuotojus, tad kultūros projektams pinigų beveik ir nelieka. „Viltis“ vasarą rengdavo meno veiklų plenerus, į kuriuos kviesdavo po 6–8 kolektyvus, jų vadovus. Profesionalai jiems patardavo, kaip paruošti spektaklį, kaip jį perteikti žiūrovams. Tačiau kasmet šių kolektyvų skaičius vis mažėja. Šiemet turbūt neliks nė vieno...

Lietuvos kurčiųjų draugijos atstovas Laurynas Šaukeckas atkreipė dėmesį, kad meno kolektyvų vadovų kaita – gana rimta problema. Pasak jo, draugija turi nemažai žmonių, norinčių vaidinti, imituoti, tačiau vis mažiau beatsiranda norinčių šokti. Kurčiųjų draugija Lietuvoje turi 5 teritorinius padalinius, tačiau šokių kolektyvas išliko tik Klaipėdoje. Ankstesnieji vadovai, režisieriai sensta, o nauji įsidarbina arba laikinai, arba tik norėdami papildomai užsidirbti. Vis mažiau to tikrojo entuziazmo, darbo iš idėjos...


Suburta iniciatyvinė grupė

Diskusijų forumo dalyvių išsakytos mintys niekam nebuvo naujiena. Skirtingų organizacijų atstovų pastebėjimai, problemų įvardijimas tik dar labiau sustiprino suvokimą, kad laikas ir patiems imtis iniciatyvos keisti susiklosčiusią padėtį. Pirmiausia sutarta visiems labiau bendradarbiauti, keistis informacija, dalyvauti vieni kitų organizuojamuose renginiuose (ne vien koncertuose, festivaliuose, bet ir įvairiuose mokymuose). Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė A. Kandratavičienė pasiūlė visoms organizacijoms iki kovo 1 d. atsiųsti informaciją apie šiemet planuojamus renginius ir paskelbti Departamento puslapyje.

Diskusijų forumo dalyviai iš įvairių negalių asociacijų atstovų subūrė ir iniciatyvinę grupę, kuri išsamiau išnagrinės kultūros srities problemas, kreipsis paramos į valstybės institucijas. Taigi pokyčių metas prasideda. Jeigu ir jums rūpi neįgaliųjų kultūrinis gyvenimas, nelikite abejingi.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt