13
T, Lap
10 Nauji straipsniai

Visi keliai ir takeliai vedė į susitikimą su knyga

Zita Gudanavičienė – nuolatinė knygų mugės lankytoja.

Integracijos keliu
Nustatymai

Į Vilniuje, „Litexpo“ paro­dų rūmuose vykusią jau 18-ąją tarptautinę knygų mugę šiemet suplūdo beveik 63 tūkstančiai lankytojų. Naujos knygos, susitikimai su jų autoriais, diskusijos, kiti įvairūs renginiai visas keturias mugės dienas žmones traukė tarsi mag­netas. Ir buvo visai nesvarbu – gyveni Vilniuje, Klaipėdoje ar Telšiuose, jeigu savo gyvenimo be knygos neįsivaizduoji, į tuos šimtus kilomet­rų numosi ranka ir skubėsi į kasmetinius „knygų atlaidus“. Nė vienas iš jų neišėjo tuščiomis. Net jei ir nenusipirko knygos, tai pasisėmė minčių ir įspūdžių, kurie dar ilgai grąžins prie literatūros, gyvenimo prasmės apmąstymų...

Leidyklos „Alma littera“ lentynose – perkamiausios kortele pažymėtos Niko Vujičičiaus knygos.

Gerų emocijų užtaisas visiems metams

Telšiškė Vilija Jocienė kasmet stengiasi aplankyti knygų mugę, nes tai, pasak jos, gerų emocijų užtaisas visiems metams. „Pajautimas, kad knyga tebėra vertybė, kad yra rašančių, leidžiančių, skaitančių. Čia renkasi bendraminčiai. Apsilankymas čia mane įkvepia geriau ir su nauja energija dirbti mažoje kaimo bibliotekėlėje“, – mintimis dalijasi 30 metų Telšių rajono Kaunatavos bibliotekai atidavusi neįgali moteris.

V. Jocienė neslepia, kad domėjimasis literatūra, knygomis neatsiejamas nuo jos profesijos, todėl atvykusi į knygų mugę stengiasi pasisemti kuo daugiau darbui reikalingų žinių ir idėjų. „Šiemet pabuvojau pristatymuose apie Švedijos ir Latvijos bibliotekas. Įdomu sužinoti, kokių naujovių yra sugalvoję kolegos. Dalyvavau gražiausios knygos apdovanojimuose. Bendravau su knygų autoriais: N. Normantaite, J. Leikaite, kunigu A. Toliatu, K. Kasparavičiumi.“

Iš knygų mugės Vilija paprastai grįžta su 5–6 knygom. Šiemet nusipirko 8. „Dvi iš jų – būsimų gimtadienių dovanos. Viena – A. Čekuolio – sūnui, nes jis didelis šio žurnalisto gerbėjas, naujausias romanas – pusseserei. Ir anūkui lauktuvių knygelę nupirkau.“

Po knygų mugės naujais leidiniais visada pasipildo ir Kaunatavos biblioteka. Šįkart V. Jocienė parvežė porą spalvinimo knygučių vaikams (biblioteka jų negauna) bei keletą romanų suaugusiesiems. „Knygų mugėje buvo daug ir labai pigių knygų (po 1 eurą ir pan.), tad kiekvienas galėjo ką nors išsirinkti. Be to, fondas „Švieskime vaikus“ labai gražiai pristatinėjo savo knygas ir jas dovanojo. Tačiau tie, kas nieko neįsigijo, daugumą knygų gali rasti bibliotekose. Gal ne tokiose mažose, kaip mūsiškė, bet miestų bibliotekų fondai tikrai pasipildo naujausiomis knygomis“, – mintimis dalijosi V. Jocienė.

Į įvairius rankdarbius, kūrybinius užsiėmimus linkusi, nė vieno Lietuvos neįgaliųjų draugijos meno puoselėtojams skirto plenero nepraleidžianti moteris knygų mugėje rado peno ir šiai savo aistrai patenkinti. „Be galo patiko bibliotekų erdvė. Čia radau knygų „receptų“, buvo galima susikurti autorinį ženkliuką, pabendrauti su kolegėmis, pasisemti patirties, – pasakoja Vilija. – Japoniškas knygas pristačiusi komanda turėjo savo erdvę, kurioje kaligrafas hieroglifais visiems norintiems užrašė vardus. Tokį ir aš namo parsivežiau.Visada įdomių idėjų būna vaikų erdvėje. Mokiausi pastebėti mažus dalykus, daryti antspaudus iš medžio rievių, susikurti savo knygutę.“

Vilija Jocienė brangina susitikimus su knygų autoriais. 

Į knygų mugę – nugalėjus visas kliūtis

Didžiausiu metų įvykiu knygų mugę vadina ir vilnietė Zita Gudanavičienė. Į ją moteris pradėjo ruoštis dar vasario pradžioje. „Gyvenu nuo vienos knygų mugės iki kitos, – šypsosi Zita. – Manęs nevargina didžiulė žmonių minia – atvirkščiai, patinka jaustis jos dalimi. Patinka matyti tiek daug žmonių vienoje vietoje. O kiek gražaus jaunimo! Lietuva tikrai dar neišsivaikšto.“ Smagu čia sutikti ir garsenybių – rašytojų, politikų, kitų žinomų žmonių. Mėgsta Z. Gudanavičienė su jais šnektelėti, nusifotografuoti. Pasižiūri į tas nuotraukas ir iš naujo užplūsta prisiminimai, patirtas susitikimų jaudulys.

Deja, šiemetinė mugė tokių nuotraukų kolekcijos nepapildė. Fotoaparatą namuose pamiršo. Ir į pačią mugę vos ne vos pateko.

Z. Gudanavičienė juda elektriniu vežimėliu. Nuo Fabijoniškių socialinių paslaugų namų, kuriuose gyvena, iki „Litexpo“ parodų rūmų – geras kelio gabalas. Visuomeniniu transportu šį atstumą įveikti labai sunku. Paprastai moteriai tokiose situacijoje padėdavo socialinis taksi. Tad ir šį kartą ji iš anksto internetu užsisakė būsimą kelionę. Likus trims dienoms iki numatytos išvykos gavo patvirtinimą, kad viskas vyks kaip suplanuota. Tačiau kelionės į knygų mugę išvakarėse, jau visai į darbo dienos pabaigą, moteriai paskambino socialinio taksi vairuotojas ir pasakė, kad atsirado svarbesnių užsakymų (esą kažką reikia nuvežti į polikliniką, dializės centrą), todėl Z. Gudanavičienės kelionė į knygų mugę atšaukiama. Moteris dar bandė aiškintis, juk socialinio taksi paskirtis kitokia – neįgaliojo vežimėlyje sėdintiems, kitiems sunkią judėjimo negalią turintiems žmonėms suteikti galimybę lankytis kultūros renginiuose, plėsti akiratį, susitikti su bičiuliais. Į gydymo įstaigas neįgalieji paprastai vežami kitų organizacijų transportu. Tačiau jos priekaištai nebuvo išgirsti. „Visa laimė, kad yra Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija (LŽSPA). Ji taip pat turi neįgaliesiems vežti pritaikytą autobusiuką. Ir neįgaliųjų prašymus išklauso, – guodėsi Z. Gudanavičienė. – Nedelsdama jiems paskambinau ir susitariau, kad mane į mugę nuvežtų.“

Nors šiemetinė knygų mugė lankytojus pasitiko sunkiai išbrendamais keliais, neįgaliuosius „Litexpo“ priėmė draugiškai: leido autobusiukui privažiuoti prie pat knygų mugės durų. Toje pačioje vietoje 6 valandas knygų šventėje praleidusią moterį ir vėl paėmė LŽSPA automobilis.

Z. Gudanavičienė džiaugiasi apžiūrėjusi, pasklaidžiusi daugybės leidyklų išleistas knygas. Nedidelę pensiją gaunanti moteris priversta atidžiai planuoti savo išlaidas, bet žinodama, kokią knygą norėtų perskaityti, galės paprašyti, kad dukra ar anūkai bibliotekoje jos paieškotų, vienos kitos bičiulės pasiteirauti – gal kuri turi, gali duoti paskaityti.

Iš knygų mugės – su „Silva Rerum“ autorės Kristinos Sabaliauskaitės autografu.

Įkvepiančios neįgaliųjų gyvenimo istorijos

Jau antri metai iš rankų į rankas keliauja Niko Vujičičiaus knyga „Gyvenimas be ribų“. Be rankų ir kojų gimusio vyriškio istorija įkvepia šimtus žmonių, moko į gyvenimą žvelgti džiaugsmo, o ne nevilties pilnomis akimis. Visi tie, kurie apie šią knygą buvo tik girdėję, knygų mugėje galėjo ją įsigyti. Ji, kartu su dar viena Niko gyvenimo istoriją tęsiančia knyga „Nesustabdomas“ iš tolo traukė leidyklos „Alma littera“ knygomis besidominčių mugės lankytojų dėmesį. Beje, prie abiejų šių knygų puikavosi kortelė „Perkamiausia“. O tokių šiame stende buvo vos keletas.

Leidyklos komunikacijos vadovė Audronė Mockienė patikino, kad ir mugėje N. Vujičičiaus knygos buvo vienos iš populiariausių negrožinės literatūros leidinių. Kai 2015-aisiais pasirodė pirmieji „Gyvenimo be ribų“ egzemplioriai, Lietuvoje dar nedaug kas žinojo apie šio misionieriaus kelią pasirinkusio žmogaus gyvenimą. Tačiau knygos populiarumas augo milžinišku greičiu – jau išleisti šeši jos tiražai. Po metų Lietuvą aplankiusį Niką „Alma littera“ pasitiko su antrąja jo knyga „Nesustabdomas“. Ji taip pat jau išleista du kartus. Literatūroje įkvepiančių pavyzdžių ieškančius skaitytojus A. Mockienė nudžiugino dar viena gera žinia – „Alma littera“ jau rengia trečiąją N. Vujičičiaus knygą „Be ribų“.

Hieroglifais užrašytas vardas – puikus knygų mugės prisiminimas.

„Puiki knyga. Rekomenduoju pasiklausyti“

Leidinių įvairovė – viena iš stipriųjų knygų mugės pusių. Šalia tradiciniu būdu spausdintų knygų buvo galima išvysti, tiksliau – pasiklausyti audioknygų. Pasak jas pristačiusio Aurimo Mikalausko, šios knygos vis labiau populiarėja. Intensyvėjant gyvenimo tempui ir vis mažiau laiko liekant skaitymui, jų patogu klausytis važiuojant automobiliu. Tai puikus būdas į literatūros pasaulį panirti ir regėjimo negalią turintiems žmonėms. Ją įsigijęs žmogus ne tik susipažįsta su knygos turiniu, bet gali išgirsti ir ją parašiusio autoriaus balsą. Pavyzdžiui „Vilko valandą“ yra įskaitęs Andrius Tapinas, „Vieno žmogaus bohemą“ – Ugnė Barauskaitė, „Pietinia kronikas“ – Rimantas Kmita. Nemažai knygų yra įgarsinę žinomi aktoriai, diktoriai. Taigi rekomendacija pasiklausyti puikios knygos – visiškai realus pasiūlymas.

Skirtingais pojūčiais „skaitomas“ knygas mugėje pristatė ir VšĮ „Verslas ar Menas“. „Baltijos valdovė“, „Lietuvių liaudies dainos su Beatriče Gincevičiūte“ – naujausios šios viešosios įstaigos išleistos knygos, kurių turinys perteikiamas ne tik reginčiųjų, bet ir Brailio raštu bei garsiniu formatu. Jūratės ir Kastyčio istoriją („Baltijos valdovėje“) įgarsino grupės „Skylė“ atlikėja Aistė Smilgevičiūtė ir Marijonas Mikutavičius. „Verslo ir Meno“ direktorė Eglė Jokužytė patenkinta atsiradusia galimybe daugiau skaitymo, pažinimo džiaugsmo suteikti regėjimo negalią turintiems vaikams – jiems skirtose knygose Brailio raštu perteikiamas knygos tekstas, o specialiu iškiliuoju spaudos būdu – ir paveikslėliai.

Knygų šventė baigėsi. Joje patirtų įspūdžių pakaks iki kitos knygų mugės, kai ir vėl visi keliai ir takeliai ves į susitikimą su knyga.

Autorės ir Vilijos Jocienės asmeninio archyvo nuotr.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt