Be vairuotojo pagalbos į autobusą ar troleibusą norintis patekti neįgalusis dažniausiai neišsiverčia.

Sostinėje, Pilaitės mikrorajone, gyvenantis Ričardas Dubickas jau trejus metus juda tik neįgaliojo vežimėliu. Jaunystėje vairuotoju dirbęs vyriškis šiandien dėl sveikatos pats automobilio vairuoti negali, todėl yra priverstas naudotis visuomeniniu transportu. Vyras neslepia, kad kiekviena kelionė jam – daug fizinių ir dvasinių jėgų reikalaujantis iššūkis. Į vieną jų su Ričardu leidosi ir „Bičiulystė“. 

Kelmės rajono neįgaliųjų draugijos nariai turi daug priekaištų organizacijos vadovei.

Lietuvos neįgaliųjų draugija, taip pat ir „Bičiulystės“ redakcija neretai gauna skundų iš neįgaliųjų organizacijų. Skundžiamasi nepagarbiu vadovų elgesiu, nevienodomis galimybėmis naudotis organizacijos teikiamomis paslaugomis ir pan. Ne į kiekvieną laišką reaguojama – juk organizacijos nariai turėtų patys išsiaiškinti, susitarti, rasti kompromisą. Vis dėlto vizitas į Kelmės rajono neįgaliųjų draugiją buvo, ko gero, neišvengiamas, nes iš jos gauta itin daug nusiskundimų.

Neįgaliųjų organizacijos sako, kad naujoji mokesčių tvarka jiems finansiškai nepakeliama.

Seimui patvirtinus Valstybinio socialinio draudimo pataisas, nuo šių metų įsigaliojo socialinio draudimo įmokų „grindys“. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įmokas teks mokėti nuo minimalaus darbo užmokesčio, nepaisant to, kokiu krūviu žmogus dirba. Tai daugumai nevyriausybinių organizacijų bus nepakeliama finansinė našta. 

Į Neįgaliųjų reikalų departamento surengtą konferenciją susirinko nevyriausybinių organizacijų, akademinės visuomenės, savivaldos atstovai.

Neįgaliųjų reikalų departamentas, pasitelkęs nevyriausybines organizacijas, atliko Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną. Situacija analizuota 4 srityse – atlikta neįgaliųjų, jų šeimų ir visuomenės apklausa, vertinta, ar galiojantys teisės aktai atitinka Konvencijos nuostatas, analizuota žiniasklaidoje pateikiama negalią atspindinti informacija, domėtasi fizinės aplinkos ir viešosios informacijos prieinamumu neįgaliesiems. Šių tyrimų rezultatai pristatyti Neįgaliųjų reikalų departamento surengtoje konferencijoje. 

Mugėje galima buvo pasirinkti įvairiausių dirbinių.

Prieškalėdiniu laikotarpiu užsukusieji į Seimo Europos informacijos biurą turėjo galimybę pabendrauti su neįgaliaisiais, įsigyti jų darbų – čia vyko tradicinė labdaros ir mainų mugė. Renginyje rankdarbius pristatė įvairių Vilniaus ir Vilniaus rajono neįgaliųjų organizacijų, dienos centrų, bendruomenių atstovai.

LND projekto vykdytoja Kristina Vainienė (dešinėje) neįgaliųjų draugijų vadovus konsultuoja rengiant socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus.

Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus 2017 metais įgyvendina 353 organizacijos ir įstaigos, tam skirta 4,3 mln. eurų. Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) pirmininkė Jelena Ivančenko apsilankė 10-yje apskričių, susitiko su šiuos projektus įgyvendinančių organizacijų ir savivaldybių atstovais. Susitikimai organizuojami įgyvendinant projektą „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“, kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.