Į įspėjamąjį mintingą susirinko apie porą šimtų socialinėse įmonėse dirbančių žmonių.

Pasklidus žiniai, kad Seimas priėmė svarstyti naują Socialinių įmonių įstatymo projektą, per šias įmones nusirito nerimo banga. Pastaruoju metu buvo nemažai kalbama apie fiktyviai neįgaliuosius įdarbinančias ir socia­linių įmonių statusu piktnaudžiaujančias bei iš žmonių su negalia įdarbinimui skirtos valstybės paramos pelnus susikraunančias įmones. Įstatymo rengėjų teigimu, reikėjo ne tik užkirsti kelią tokiai nesąžiningai veiklai, bet ir sukurti kuo palankesnes sąlygas neįgaliesiems įsidarbinti, padėti jiems įsitraukti į atvirą darbo rinką. Vis dėlto daugelis neįgaliųjų išsigando: ar neatsitiks taip, kad socialinės įmonės užsidarys, o jie neteks darbo. Šį nerimą atspindėjo ir į prie Seimo surengtą įspėjamąjį mitingą neįgaliųjų atsivežti plakatai: „Lietuvai neįgaliųjų nereikia?“, „Neatimkite iš mūsų darbo vietų“, „Kodėl mus skriaudžiate?“, „Patys gyvenkite iš pašalpų, mes norime dirbti“. 

Vilijos Blinkevičiūtė kvietimu Europos Parlamente viešėjo grupė Linkuvos gimnazijos mokinių ir mokytojų.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, mūsų šalies, kaip ir visų 28 bendrijai priklausančių valstybių, atstovai renkami į Europos Parlamentą. Lietuvai šiuo metu jame atstovauja 11 europarlamentarų. Sulaukusi 100 tūkst. šalies gyventojų palaikymo, jau ant­rą kadenciją jame dirba Vilija Blinkevičiūtė. 8-erius metus ji vadovavo Socia­linės apsaugos ir darbo ministerijai (prieš tai dar 6-erius dirbo viceministre). Nuo šios srities ji nenutolo ir Briuselyje. Tuo galėjo įsitikinti jos kvietimu Europos Parlamente apsilankę socialinėje srityje dirbantys lietuviai.

Asta Kandratavičienė Lietuvos neįgaliųjų draugijos rengiamoje tradicinėje šventėje Talačkoniuose.

Sklandus neįgaliųjų socia­linei integracijai nu­matytų priemonių įgyvendinimas, pasitelkiant nevyriausybines neįgaliųjų asociacijas, savivaldybes, aukštąsias mokyk­las, įvairias viešąsias įstaigas – svarbiausia Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos kryptis. Apie ją ir kalbamės su šio departamento direktore Asta KANDRATAVIČIENE.

Vytautas Kvietkauskas Mindaugui Biliui perdavė Lietuvos parolimpinio komiteto ženkliuką.

Praėjusią savaitę vykusioje Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) generalinėje asamblėjoje išrinktas naujas LPOK prezidentas. Juo tapo parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius. Jis pakeitė nuo 1992-ųjų su pertraukomis šias pareigas ėjusį Vytautą Kviet­kauską. Su naujuoju LPOK prezidentu neįgaliųjų bendruomenė sieja didelius lūkesčius ir tikisi pokyčių neįgaliųjų sporte.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius Manfredas Žymantas.

Į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) kasmet kreipiasi apie 100 tūkst. gyventojų. Pastaraisiais metais pastebima šio skaičiaus mažėjimo tendencija. Tačiau tai nereiškia, kad neįgalumo, darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių nustatymas kaip nors ribojamas. Pirmą kartą į NDNT besikreipiančiųjų skaičius išlieka stabilus, o neįgalumą pradėjus nustatyti ilgesniam terminui, žmonės rečiau praveria šios tarnybos duris. NDNT direktoriaus Manfredo Žymanto teigimu, tarnyba imasi ir kitų priemonių, kad neįgalus žmogus jaustųsi saugiau, o sprendimai būtų priimamai skaid­riai ir teisingai.  

Į konferenciją susirinko įvairių ministerijų, neįgaliųjų organizacijų ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.

Jau prieš kurį laiką Seimo nario Justo Džiugelio lūpose suskambo mintis, kad naujai išrinktiems ministrams reikia pristatyti, ką Lietuva, ratifikavusi JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, įsipareigojo nuveikti jų kuruojamose srityse. Tai ir buvo padaryta Seimo Žmogaus teisių komiteto kartu su Lietuvos neįgaliųjų forumu surengtoje konferencijoje.