Asta Kandratavičienė Lietuvos neįgaliųjų draugijos rengiamoje tradicinėje šventėje Talačkoniuose.

Sklandus neįgaliųjų socia­linei integracijai nu­matytų priemonių įgyvendinimas, pasitelkiant nevyriausybines neįgaliųjų asociacijas, savivaldybes, aukštąsias mokyk­las, įvairias viešąsias įstaigas – svarbiausia Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos kryptis. Apie ją ir kalbamės su šio departamento direktore Asta KANDRATAVIČIENE.

Vytautas Kvietkauskas Mindaugui Biliui perdavė Lietuvos parolimpinio komiteto ženkliuką.

Praėjusią savaitę vykusioje Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) generalinėje asamblėjoje išrinktas naujas LPOK prezidentas. Juo tapo parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius. Jis pakeitė nuo 1992-ųjų su pertraukomis šias pareigas ėjusį Vytautą Kviet­kauską. Su naujuoju LPOK prezidentu neįgaliųjų bendruomenė sieja didelius lūkesčius ir tikisi pokyčių neįgaliųjų sporte.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius Manfredas Žymantas.

Į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) kasmet kreipiasi apie 100 tūkst. gyventojų. Pastaraisiais metais pastebima šio skaičiaus mažėjimo tendencija. Tačiau tai nereiškia, kad neįgalumo, darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių nustatymas kaip nors ribojamas. Pirmą kartą į NDNT besikreipiančiųjų skaičius išlieka stabilus, o neįgalumą pradėjus nustatyti ilgesniam terminui, žmonės rečiau praveria šios tarnybos duris. NDNT direktoriaus Manfredo Žymanto teigimu, tarnyba imasi ir kitų priemonių, kad neįgalus žmogus jaustųsi saugiau, o sprendimai būtų priimamai skaid­riai ir teisingai.  

Į konferenciją susirinko įvairių ministerijų, neįgaliųjų organizacijų ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.

Jau prieš kurį laiką Seimo nario Justo Džiugelio lūpose suskambo mintis, kad naujai išrinktiems ministrams reikia pristatyti, ką Lietuva, ratifikavusi JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, įsipareigojo nuveikti jų kuruojamose srityse. Tai ir buvo padaryta Seimo Žmogaus teisių komiteto kartu su Lietuvos neįgaliųjų forumu surengtoje konferencijoje. 

Aldona Liolienė negali nemegzti.

Šių metų Kaziuko mugė nė kiek nenusileido ankstesnėms. 17 kilometrų besitęsiantis spalvų, garsų ir kvapų šurmulys priviliojo savo gaminius norinčius pristatyti kūrėjus iš visos Lietuvos, o taip pat ir iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir kitų šalių. Šiame mugės šurmuly, kaip ir kasmet, savo vietą rado ir neįgalieji. 

Zita Gudanavičienė – nuolatinė knygų mugės lankytoja.

Į Vilniuje, „Litexpo“ paro­dų rūmuose vykusią jau 18-ąją tarptautinę knygų mugę šiemet suplūdo beveik 63 tūkstančiai lankytojų. Naujos knygos, susitikimai su jų autoriais, diskusijos, kiti įvairūs renginiai visas keturias mugės dienas žmones traukė tarsi mag­netas. Ir buvo visai nesvarbu – gyveni Vilniuje, Klaipėdoje ar Telšiuose, jeigu savo gyvenimo be knygos neįsivaizduoji, į tuos šimtus kilomet­rų numosi ranka ir skubėsi į kasmetinius „knygų atlaidus“. Nė vienas iš jų neišėjo tuščiomis. Net jei ir nenusipirko knygos, tai pasisėmė minčių ir įspūdžių, kurie dar ilgai grąžins prie literatūros, gyvenimo prasmės apmąstymų...