Neįgaliųjų reikalų departamento di­rek­toriaus pavaduotoja, vykdanti direktoriaus funkcijas, Jolanta Šliužienė.

Lietuvoje pernelyg daug negalią turinčių žmonių gyvena globos įstaigose. Nemažai iš jų, gavę tinkamą pagalbą, galėtų gyventi kartu su visais bendruomenėje. Nuo 2020 metų prasidės antras institucinės globos pertvarkos etapas, kuriame bus toliau kuriama paslaugų bendruomenėje infrastruktūra ir išbandomos naujos paslaugos, padėsiančios žmonėms ilgiau išlikti savarankiškiems. Apie tai kalbamės su Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja, vykdančia direktoriaus funkcijas Jolanta Šliužienė, ir Programų ir stebėsenos skyriaus vedėja Marija Oleškevičiene. 

Diskusijos moderatorius B. Schmidas, M. Lankmairas ir jo asmeninė asistentė.

„Aš esu Manuelis Lankmairas iš Austrijos. Aš atstovauju sau“, – taip savo prisistatymą Vilniuje vykusios konferencijos „Europe in Action“ dalyviams pradėjo kompleksinę negalią turintis 23-ejų metų Manuelis. Jis taip pat atstovauja savo kolegoms neįgaliesiems, įdarbintiems socialinėse įmonėse Hartbergo mieste, be to, aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime, propaguodamas atstovavimą sau ir savo provincijos, ir visos šalies lygiu.

Pastaruoju metu daugelis šeimų, auginančių negalią turinčius vaikus, buvo labai nusivylusios – dėl pasikeitusio Tikslinių kompensacijų įstatymo jos neteko teisės į priežiūros (pagalbos) tikslinę kompensaciją. Tarp negaunančių šios išmokos pateko tik tie, kurie į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) dėl neįgalumo nustatymo kreipėsi jau šiais metais. Tie, kurie negalios lygį pasitvirtino pernai, tikslinės išmokos neprarado. Gegužės pabaigoje negalią turinčius vaikus auginančioms šeimoms socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų įsakymu vėl sugrąžinta teisė į tikslines išmokas. 

Lietuvos paralimpinio komiteto narius papildė Paralimpiečių asociacija. Nuo šiol Lietuvos paralimpinio komiteto valdyme dalyvaus keturi nariai: Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija, Lietuvos aklųjų sporto federacija, Paralimpiečių asociacija ir Parolimpinio sporto rėmimo fondas.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje aptartos neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis problemos.

Neįgalieji vis drąsiau ir atviriau kalba apie jų netenkinantį aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis. Vieni inicijuoja susitikimus su Techninės pagalbos neįgaliesiems centro (TPNC) specialistais, kiti skundžiasi nevyriausybinėms organizacijoms, treti į keistiną situaciją bando atkreipti Seimo narių dėmesį. Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) nariai, reaguodami į nuolatinius negalią turinčių žmonių skundus, visuotiniame suvažiavime parengė rezoliuciją, kurioje reikalaujama atlikti šio centro veiklos ir finansų analizę bei iš esmės peržiūrėti priemonių skyrimo tvarką. 

Patirtimi, kaip sekasi įgyvendinti papildomas veiklas, konferencijoje dalijosi Kauno miesto, Ukmergės rajono ir Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijų pirmininkai.

Jau kuris laikas Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai nėra vienintelis neįgaliųjų draugijų išgyvenimo šaltinis. Daugelis jų įgyvendina socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą, sveikatinimo projektus, tampa vietos veiklos grupių part­neriais. Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) konferencijoje taip pat dalytasi gerąja patirtimi, diskutuota apie galimas naujas veik­las, kurios sustiprintų organizacijas.