Šiuo metu Lietuvoje yra 63 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Registracijos centruose juos pasitikdavo ir pasitinka Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Žmonės gauna informacijos, humanitarinę pagalbą. Stengiamasi kuo daugiau dėmesio skirti itin pažeidžiamiems – motinoms su vaikais, senyvo amžiaus ir negalią turintiems – žmonėms. Apie negalią turintiems karo pabėgėliams teikiamą pagalbą kalbamės su Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadove Luka Leskauskaite.
Neturėjo būtiniausių vaistų
„Nuo pat karo pradžios Raudonojo Kryžiaus darbuotojai susidūrė su daugybe pagalbos prašymų, – pasakoja L. Leskauskaitė. – Neįgaliesiems reikėjo vežimėlių, ramentų, insulino, dializės aparatų ir vaistų, kurių skubiai išvykdami žmonės nespėjo pasiimti, o vaistai sergantiesiems lėtinėmis ligomis gyvybiškai reikalingi.“ Sunkiausia buvo pirmaisiais mėnesiais. Susidūrę su šiomis problemomis Raudonojo Kryžiaus darbuotojai ir savanoriai kreipdavosi į nevyriausybines organizacijas, asociacijas ar negalią turinčius žmones vienijančias organizacijas, siųsdavo žmones į gydymo įstaigas. „Gaudavome pagalbos ir iš privačių gydymo įstaigų, verslų“, – sako L. Leskauskaitė. Pasak jos, iš pradžių kildavo sunkumų apgyvendinant žmones su negalia, nes ne visada pastatai, kuriuose jiems buvo skirti būstai, pritaikyti. Raudonojo Kryžiaus savanoriai rūpindavosi, kad judėjimo negalią turintys žmonės būtų apgyvendinami pirmame aukšte ar tuose pastatuose, kurie yra pritaikyti. „Raudonojo Kryžiaus koordinatoriai visada tariasi su savivaldybių darbuotojais, kartu ieško būsto, tinkamo neįgaliam žmogui“, – patikina L. Leskauskaitė.
Luka Leskauskaitė.
Kur deklaruoti gyvenamąją vietą?
L. Leskauskaitė pasakoja ir apie iškilusias problemas, kurias buvo gana sudėtinga išspręsti. „Kai karo pabėgėlis, turintis negalią, atvyksta be neįgalumą patvirtinančio dokumento, tokį dokumentą jis gali gauti tik tada, kai turi leidimą gyventi Lietuvoje ir gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Ši procedūra užtrunka, o žmogus be neįgalumą patvirtinančio dokumento negali gauti jam reikalingos pagalbos. Kai pagalbos prireikia staiga, mes kreipiamės į artimiausią medicinos įstaigą, ir žmogui padedama.“
Pasak L. Leskauskaitės, dažniausiai sunkumų kyla, jei reikia ilgalaikės pagalbos. Dabar žmonėms, turintiems negalią, pagalbą padeda užtikrinti parama, kurią Raudonasis Kryžius gauna iš Vokietijos Raudonojo Kryžiaus, Taivano, tačiau žmonės vis tiek turi pateikti dokumentą, įrodantį jų neįgalumą. O tokį dokumentą gali gauti tik tada, kai deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Ukrainiečiai dažnai pastovios gyvenamosios vietos neturi. Apsistoję pas pažįstamus ar šiaip geranoriškus žmones paskui išsinuomoja butus ar kraustosi į bendrabučius, tad deklaruoti pastovios gyvenamosios vietos negali.
L. Leskauskaitė prisimena moterį, kuriai Lietuvoje buvo atlikta sudėtinga operacija, diagnozuotas vėžys, tačiau reabilitacinio gydymo ji negavo, nes neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje. Teko laukti, kol bus pagaminta kortelė, sutvarkyti dokumentai „Sodroje“, pensininko pažymėjimas. Visa tai dėl biurokratinių dalykų užtruko. „Mes skubiname tokias procedūras, aiškinamės, kodėl jos užtrunka.“
Ukrainoje merginai buvo nustatyta I invalidumo (neįgalumo) grupė. Lietuvoje negalia jai nebuvo pripažinta, kol neturėjo leidimo gyventi. Merginai reikėjo medicininės pagalbos tuojau pat. „Darėme, ką galėjome“, – sako Luka.
Receptinius vaistus valstybė kompensuoja, o nereceptinių kartais nuperka Raudonojo Kryžiaus darbuotojai. „Nepraeiname nė pro vieną žmogų, kuriam iškyla sunkumų, ieškome jam pagalbos. Kreipiamės į asociacijas, Sveikatos apsaugos ministeriją. Sergančiuosius diabetu visada paremia Diabeto asociacija, padeda ir kitos asociacijos“, – pasakoja Raudonojo Kryžiaus atstovė.
Padėti galime konkrečiai šeimai
Nuo karo pradžios Lietuvoje glaudžiasi daugiau negu 600 žmonių, kurių šeimose yra bent vienas vaikas iki 17 metų, turintis negalią. Vaikų su negalia mamoms ypač sunku, jos turi dirbti ir prižiūrėti ar slaugyti savo vaiką.
Mamos, auginančios vaikus su negalia, dažnai turi ir daugiau vaikų, tad dirbti joms yra sudėtinga, todėl tokioms šeimoms labai reikia pagalbos. L. Leskauskaitė džiaugiasi, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius, reklamos agentūra „Ogilvy“ ir sutelktinio rėmimo platforma „Contribee“ pradėjo naują projektą „Vienybė težydi“. Lietuvos žmonės kviečiami remti negalią turinčiuosius ir jų šeimas iš Ukrainos. „Šis paramos ukrainiečiams projektas siūlo patiems pasirinkti šeimas, kurioms norėtų nuolat padėti. O mes renkame šeimų, auginančių neįgalius vaikus, istorijas ir skelbiame internetiniame puslapyje https://contribee.com/vienybetezydi“, – patirtimi dalijasi L. Leskauskaitė.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacija veikia 16-oje Lietuvos miestų. Kituose miestuose pagalbą teikia Maltos ordinas, „Caritas“ ar kitos organizacijos. L. Leskauskaitė sako, kad dar viena skaudi problema yra atvykstančiųjų iš Ukrainos integracija. Šiuo klausimu turime dar sutelkę jėgas daug dirbti.
Eglė KULVIETIENĖ
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
