3D spausdintuvu lietuvio sukurtais rankų protezais jau džiaugiasi du vaikai

5-metis Dominykas jau džiaugiasi M. Sverdiolo sukurtu rankos protezu.

Mokslo parkas
Nustatymai

Jau du vaikai, turintys rankos negalią, gali naudotis vilniečio Mažvydo Sverdiolo 3D spausdintuvu sukurtais pagalbiniais įtaisais. 7-metė Aurilė iš Gargždų ir 5-metis Dominykas iš Kauno pagalbinį įtaisą gavo nemokamai. M. Sverdiolas pasiruošęs neatlygintinai padėti ir kitiems vaikams. Mažvydas ir Aurilės mama Ernesta sutiko pasidalyti nauja patirtimi.

Skaitmeniniai humanistai

„Kai nusprendžiau pirkti 3D spausdintuvą, pradėjau domėtis, ką įdomaus ir naudingo galėčiau su juo nuveikti“, – pasakoja M. Sverdiolas. Kartu su sužadėtine Urte jis pradėjo naršyti internete ir atrado tarptautinę savanorių bendruomenę „E-Nable“. Tai „skaitmeninių humanistų“ bendruomenė, turinti 20 tūkst. savanorių visame pasaulyje. Šie savanoriai 3D spausdintuvais nemokamai gamina rankų įtaisus (protezus) vaikams ir suaugusiesiems – jie padeda be pirštų ar plaštakų gimusiems žmonėms arba tiems, kurie prarado dalį rankos. „E-Nable“ savanoriai įvairiose pasaulio šalyse, padėdami bendruomenėms, kuriose medicinos pagalba sunkiai prieinama, plaštakomis ir rankomis jau aprūpino apie 8 tūkst. žmonių. Mažvydas, susipažinęs su šios bendruomenės veikla, entuziastingai prisijungė prie jos, tapo „E-Nable“ Lietuvos filialo nariu.

Darydamas pirmąją rankytę pirmokei Aurilei iš Gargždų M. Sverdiolas mergaitei ir jos mamai paaiškino, kad galima rinktis ne vienos spalvos protezą, kaip buvo maniusi mergaitės mama, bet įvairiaspalvį. Mergaitė panoro, kad jai būtų pagamintas trijų spalvų įtaisas. Ji tokį ir gavo! O Mažvydas sukūrė „E-Nable“ bendruomenės svetainei puslapį, kuriame galima atvaizduoti įrenginių modelius, taip pat pasirinkti jų spalvą ir tikina, kad nuo šiol bus daug paprasčiau įsivaizduoti, kaip atrodys pasirinktų spalvų įrenginys.


Protezus nesunku „paauginti“

Mažvydas pasakoja, kad 3D spausdintuvai leidžia greitai ir tiksliai atspausdinti individualiai pritaikytą ranką, jei yra likusi rankos dalis. Jei tebūtų tik petys, padėti nepavyktų. „Rankų modeliai yra labiau pritaikyti vaikams, bet dažniausiai galima pritaikyti ir suaugusiems“, – sako Mažvydas. Vaikų rankytės auga, tad vis pirkti jiems protezus per brangu. O suaugusieji rankų protezus gauna (nors jų laukti kartais reikia net iki 5-erių metų), be to, yra galimybė įsigyti funkcionalią bioninę ranką.

3D spausdintuvais pagaminti įtaisai nėra brangūs, jie gali būti įvairių dydžių ir juos labai nesunku pakeisti didesniais. O jeigu įtaisui kas nors nutiktų, pasak Mažvydo, analogišką jis pagamintų per parą. Toks įtaisas turėtų tarnauti 18 mėnesių, laikui bėgant kai kurios jo detalės gali nusidėvėti, bet tai ne bėda. Mažvydas sako, kad nusidėvėjusią arba nulūžusią detalę jis greitai vėl pagamintų ir atsiųstų paštu. Entuziastingas savanoris mano, kad jeigu atsirastų suaugusiųjų, turinčių rankos negalią, ir jie panorėtų turėti tokį įtaisą, pagamintų ir jiems. Tai jau ateities dalykai, o šiandien domimės, kaip gyvena mergaitė, pirmoji Lietuvoje gavusi tokį rankos įtaisą.


Pirmokė rankos įtaisą nešioja namuose

7-metės Aurilės mama Ernesta pasakoja, kad atsakymo, kodėl mergytė gimė su neišsivysčiusia galūne, neturi ir šiandien. „Mūsų dukrytė gimė gražutė, tokiomis nuostabiomis akytėmis pažvelgė į mane, kad apie jos rankytę net negalvojau, o ir medikai ne iš karto pastebėjo“, – pasakoja mama.

Aurilė augo žvali, linksma, sėkmingai lankė įprastą vaikų darželį. Ne visai išsivysčiusią rankytę pridengdavo rankovė. Prieš išleisdama dukrą į mokyk­lą mama šiek tiek nerimavo, kad dukrelė nesulauktų patyčių. Bet Aurilė pateko pas nuostabią mokytoją, kuri vaikams paaiškino, kad mergaitė turi dešinės rankos negalią, kad jai kartais gali prireikti pagalbos. „Dukrytė viską daro kaire ranka – piešia, valgo, peiliu gali susipjaustyti daržoves, moka kirpti žirklėmis, net plaukučius gumyte gali susirišti, važiuoja dviračiu su pridėtiniais ratukais“, – pasakoja mergaitės mama. O vaikai ją priima natūraliai, nepaiso išskirtinumo.

Vis dėlto tėvai manė, kad mergaitei būtų naudinga turėti rankos protezą, tik pirkti bioninę ranką buvo per anksti. „Aurilė auga, ir šį įtaisą tektų keisti ne kartą, o jį nusipirkti be paramos neįmanoma. Nutariau ieškoti informacijos, kas galėtų nors laikinai pakeisti bioninę ranką dukrytei“, – pasakoja Ernesta. Taip ji Anglijoje ir rado tarptautinę savanorių organizaciją, kurios nariai gamina dirbtines rankytes vaikams. Kai Ernesta su jais susisiekė, šie parašė, kad gamina rankytes tik savo šalies gyventojams ir patarė ieškoti toliau. Ernesta sužinojo, kad vienas iš savanorių, M. Sverdiolas, gyvena Lietuvoje. „Kai susisiekėme su Mažvydu, jis pakvietė mus su dukra atvykti į Vilnių“, – pasakoja mergaitės mama. Aurilė su šeima lankėsi pas Mažvydą ir Urtę du kartus – per pirmąjį susitikimą mergaitės ranka buvo išmatuota, nuspręsta kokių spalvų Aurilė norėjo, o kito apsilankymo metu Aurilė jau gavo pagamintą ranką. Protezas valdomas raumenimis, tad norint išmokti jį gerai valdyti reikia padirbėti.

Ernesta pasakoja, kad duk­ra dešine ranka jau gali paimti puodelį, žaislą ar padėti kairiajai rankai, kai ką nors su ja daro. Aurilei šis įtaisas tarsi žaisliukas, jį užsideda tik kai pati to nori. Mergaitė gerai jaučiasi ir be jo, tačiau su įtaisu jai įdomu.

Išgirdę apie Mažvydo gaminamus protezus į jį kreipėsi ir kauniečio 5-mečio Dominyko tėvai. Kartu su berniuku jie apsilankė pas Mažvydą, šis išmatavo rankytę ir padėjo išsirinkti spalvas. Berniukas jau džiaugiasi gautu naujuoju įtaisu.

Kartu su M. Sverdiolu tikime, kad jo siūlomi įtaisai bus naudingi ir kitiems panašių bėdų turintiems vaikams ir net suaugusiesiems. Tad linkime savanoriui didelės sėkmės ir viliamės, kad jo darbai sulauks ir atsakingų mūsų šalies asmenų dėmesio ir palaikymo.

Eglė KULVIETIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt