Lietuvoje kuriami vaistai nuo vėžio

Prof. Daumantas Matulis ir jo kny­gos viršelis.

Mokslo parkas
Nustatymai

Vėžys – klastinga liga, nuolat keičianti savo formas, todėl mokslininkai be paliovos ieško naujų, veiksmingesnių jos gydymo metodų. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorius Daumantas Matulis neseniai išleido knygą, kurioje supažindina su 15 metų vykdytais vėžio tyrimais. Profesorius sutiko trumpai papasakoti apie juos.

Kaip prasidėjo jūsų mokslinė karjera?

Baigęs Vilniaus universitete biochemijos mokslus, doktorantūros studijuoti išvykau į JAV. Minesotos universitete apsigyniau daktaro laipsnį, o norėdamas įgyti dar daugiau žinių pasilikau šiame universitete ir toliau kaupiau patirtį. Tuo pat metu pradėjau dirbti vienoje didžiausių korporacijų „Johnson & Johnson“, vaistų kūrimo padalinyje. 2005 m. grįžau į Lietuvą ir jau 15 metų vadovauju Bio­technologijos instituto, vėliau tapusio VU GMC dalimi, Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriui.

Ar galėtumėte atsakyti, kodėl vieni žmonės vėžiu suserga, o kitų ši liga nepaliečia?

Vėžinius susirgimus sieja nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis. Priežasčių, galinčių sukelti onkologinę ligą, be galo daug, susirgimų irgi daugėja. Ligos priežastimi gali tapti žalingi įpročiai: rūkymas, užteršta aplinka, stresas ir daugybė įvairiausių priežasčių, kurių mokslas galbūt dar nežino.

Papasakokite apie vaistų kūrimo procesą.

Pirmiausia pasistengsiu paaiškinti, kodėl pasirinkome kurti priešvėžinius vaistus. Mūsų kuriami vaistai tiktų gydyti ne tik vėžį, bet ir glaukomą, epilepsiją, šizofreniją. Kodėl? Todėl, kad šios iš pirmo žvilgsnio nesusijusios ligos iš tiesų panašiai paliečia įvairias kūno dalis molekuliniame lygmenyje. Tyrimai labai brangūs, todėl norime išnaudoti juos kuo efektyviau, pritaikyti plačiau. Pasirinkome fermentų grupes, kurias reikia slopinti, kūrėme chemines medžiagas, kurios galėtų slopinti, o šį kūrimo procesą sudaro visa eilė užduočių: pirmiausia turėjome pasigaminti baltymus, išvystyti sintezės galimybes ir tam tikras junginių grupes, kurios tuos baltymus atpažintų. Esame susintetinę daugybę cheminių junginių, kurie skirtingai atakuoja šios grupės fermentus. Turėjome ištobulinti matavimo įrangą, kad galėtume parodyti, kaip tie junginiai veikia vėžines ląsteles. Vaistų kūrimo kelias labai ilgas, prasideda nuo chemijos, pereina į biologiją ir tik tada galiausiai pasiekia žmogų.

Savo knygoje aprašėte vaistų gimimo kelią?

Taip. Aprašėme vaistų gimimo kelią nuo jų sintezės iki dėsningumų, kurie nulemia, kaip vienas junginys atpažįsta baltymą, kuris ligoje vaidmens nevaidina, o kitas – tą, kuris yra svarbiausias. Tai daugumos vaistų veikimo mechanizmas. Dabar mes jau atliekame bandymus su pelėmis, be to, cheminius junginius galime panaudoti ne tik vaistams kurti, bet ir stebime, kaip jie nubrėžia mums erd­vę, kur vėžys yra, o kur nėra. Operuojant galėtume matyti, kur yra ligos apimtas audinys, o kur sveikas. Jeigu cheminius junginius pažymime spalvotais reagen­tais, radę vėžio apimtas dalis, tas vietas jie nudažo ir mes jas matome.

Kiek metų, jūsų manymu, prireiks, kad būtų atrasti efektyvūs vaistai nuo vėžio?

Tai tas pats, kaip ir su vakcina nuo COVID-19 viruso. Vakcina jau seniai yra, sukurtos bent septynios. Sunkiausia įrodyti, kad jos saugios, netoksiškos ir efektyvios. Ir nors viruso gyvenimo laikotarpis trumpas, išbandyti vakciną reikia su dešimtimis tūkstančių pacientų. O štai vaistų nuo vėžio kūrimo procesai daug lėtesni, turime užtik­rinti ir saugumą, ir efektyvumą. Taip pat privalu atlikti klinikinius tyrimus, bet šią stadiją pasiekia ne visi sukurti cheminiai junginiai. Tad siekiant užtikrinto rezultato reikia labai kantriai, nuosekliai ir kruopščiai dirbti.

Eglė KULVIETIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt