Ar pavyks atrakinti Alzheimerio ligos spąstus?

Prof. Vilmantė Borutaitė.

Mokslo parkas
Nustatymai

Kai žmogų pasiglemžia Alzheimerio liga, artimieji vis dar turi viltį, kad vaistai padės pristabdyti ją, o gal net išgydys. Deja, ši liga dar nėra išgydoma. Tačiau mokslininkai visame pasaulyje ir Lietuvoje atlieka tyrimus ir įtemptai dirba ieškodami, kaip gydyti šią sunkią ligą.

Mūsų pašnekovė Lietuvos sveikatos mokslų Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja profesorė Vilmantė Borutaitė drauge su kolegomis tiria Alzheimerio ligos patogenezę (vystymąsi bei eigą) ir ieško galimų ligos gydymo metodų.

Ar šiandien jau yra žinoma, kaip susergama Alzheimerio liga? Kas vyksta smegenų ląstelėse, kodėl jos miršta?

Ligos simptomai pasireiškia, kai pacientas jau būna praradęs nemažą dalį neuronų. Egzistuoja kelios hipotezės, kai kurios teorijos yra hipotezės stadijoje jau daugiau kaip 30 metų, o tai reiškia, kad šios teorijos vis dar nėra iki galo patvirtintos: yra daug eksperimentinių ir klinikinių duomenų, kurie šias hipotezes patvirtina, tačiau kai kurių dalykų šios teorijos paaiškinti negali.

Šiuo metu plačiausiai nagrinėjamos dvi Alzheimerio ligos patogenezės hipotezės. Pirmoji: yra pastebėta, kad Alzheimerio liga sergančiųjų smegenyse atsiranda baltymų agregatai: ląstelių išorėje susikaupia baltymo beta amiloido sankaupos, o neuronų viduje pastebimi susiraizgę kito baltymo – tau – agregatiniai dariniai. Šių agreguotų baltymų sankaupos atsiranda kiek anksčiau nei klinikiniai ligos simptomai. Buvo pradėti antikūnų, kurie gali atpažinti ir neutralizuoti tokius baltyminius agregatus, klinikiniai tyrimai. Deja, juos teko nutraukti, nes paaiškėjo, kad nors kai kurie tirti antikūnai sumažino agregavusių baltymų kiekį smegenyse, simptomų nepašalino, o daliai pacien­tų netgi sukėlė šalutinių uždegiminių reakcijų. Šiuo metu pasaulyje bandoma išsiaiškinti, kokios priežastys sukelia tokias uždegimines reakcijas ir kaip antikūnus ar kitas poten­cialias vakcinas nuo Alzheimerio ligos padaryti efektyvias ir saugias. Mūsų eksperimentiniai tyrimai leido pasiūlyti idėją, kaip reikėtų konstruoti antikūnus ir kokia linkme būtų galima judėti kuriant efektyvesnes ir saugesnes antikūnais pagrįstas terapijos priemones.

Antroji plačiai tyrinėjama Alzheimerio ligos atsiradimą aiškinanti hipotezė teigia, kad ligos priežastis yra smegenyse vykstantys lėtiniai uždegiminiai procesai, kurie ilgainiui sukelia neuronų žūtį ir klinikinius simptomus. Uždegimo metu imuninės ląstelės išskiria įvairias chemines medžiagas, kad įveiktų bakterijas ir virusus, pašalintų pažeistas ląsteles ar kitas nereikalingas, toksiškas daleles. Šią šalinimo funkciją atlieka fagocitai, o smegenyse – mikrog­lijos ląstelės. Mikroglija, jeigu yra pernelyg aktyvi, gali pažeisti bei fagocituoti (t. y. „suvalgyti“) ir sveikus neuronus. Kol kas dar neturime patikimų farmakologinių ar kitokių terapinių priemonių lėtinio uždegimo pasek­mėms suvaldyti. Todėl geriau stiprinkime savo imuninę sistemą, kad ji efektyviai kovotų su galimomis infekcijomis.

Koks pagrindinis jūsų atliekamų tyrimų objektas?

Tiriant Alzheimerio ligos mechanizmus, mus labiausiai domina, kaip beta amiloido, tau ir kitų baltymų agregatai sukelia neuronų žūtį, arba kaip šie baltymai veikia mikroglijos ląsteles ir padaro jas gyvų neuronų „žudikėmis“. Eksperimentuose taikome įvairias technologijas, kurios leidžia mums pažvelgti į ląstelių vidų ir pamatyti, kas ten vyksta, kaip kinta ląstelių organelių struktūra, kokie metaboliniai pokyčiai vyksta.

Kuo šiandien jau galima pasidžiaugti?

Labiausiai džiuginantis dalykas yra tai, kad į tyrimus įtraukiame jaunus talentingus tyrėjus ir kartu su jais dirbame tose srityse, kurios šiuo metu yra svarbiausios, intensyviai tyrinėjamos. Dirbame bendradarbiaudami su Kembridžo ir Tokijo universitetų mokslininkais. Džiaugiamės, kad ir Lietuvos mokslininkų tyrimai padeda atskleisti dalelę tiesos, prisideda prie naujų žinių apie tai, kas vyksta su smegenų ląstelėmis vystantis Alzheimerio ir kitoms neurodegeneracinėms ligoms. Džiugu, kai mūsų darbus pastebi, cituoja ir naudoja tolesniems darbams užsienio kolegos.

Eglė KULVIETIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje