Dirbtinis intelektas tiesia ranką klausos ir regėjimo negalią turintiems žmonėms

Prof. Ramunė Kasperavičienė.

Mokslo parkas
Nustatymai

Modernūs klausos aparatai bei kitos technologijos dar nėra prieinami visiems klausos negalią turintiems žmonėms. Regėjimo negalią turintiesiems taip pat reikėtų tobulesnių ir labiau prieinamų prog­ramų, kurios padėtų geriau atpažinti įvairius ženklus. Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė Ramunė Kasperavičienė tyrinėja vertėjų galimybes šiuolaikiniame technologijų pasaulyje. Profesorė tiki, kad technologijos tobulės, o paprasti, lengvai prieinami ir nebrangūs, bet išmanūs prietaisai (tokie, kaip išmanieji telefonai) žmonėms, turintiems klausos ar regėjimo negalią, ateityje gali būti puikūs pagalbininkai. Su profesore kalbamės apie dirbtinio intelekto galimybes.

Gerbiama profesore, tyrinėjate labai įdomią sritį – šiuolaikinį vertimą. Kas paskatino imtis šių tyrimų?

Vertimą pažįstu iš įvairių pusių – kaip vertėja, vertimo tyrėja ir vertėjų rengimo instruktorė. Vertimo moksliniais tyrimais susidomėjau pradėjusi dirbti KTU, tad labai natūraliai mano pagrindiniais moksliniais interesais tapo mašininio vertimo ir teksto kokybės vertinimo temos. 2020 m. KTU įkūrėme mokslo grupę, kurioje atliekame kalbos ir technologijų sąveikos, poveikio visuomenei tyrimus, gilinamės ir į eksperimentinių mokslinių metodų naudojimo vertimo tyrimuose galimybes.

Jau keletą dešimtmečių turime unikalią patirtį stebėti technologijų pažangą ir džiaugtis jos teikiamais privalumais, bet visgi pripažįstame, kad dar daug reikia nuveikti, siekiant technologijas paversti draugiškomis vartotojams, įgalinti jas tikslingai ir paprastai tarnauti žmonių poreikiams be didelių rizikų. Pandemija mums atskleidė technologijų trūkumus, bet taip pat ir atvėrė naujus tikslus. Nors jau iki karantino galėjome naudotis daugeliu per nuotolį leidžiančių bendrauti programų, to masiškai (pavyzdžiui, mokydamiesi) tikrai nedarėme. Ši neišvengiama patirtis žmoniją verčia ieškoti geriausių technologinių sprendimų, kurti juos.

Man atrodo, svarbu plačiai diskutuoti apie dirbtinio intelekto galimybes, pritaikymą žmonėms. Būtina, kad įvairių sričių mokslininkai, technologijų vystytojai ir visa visuomenė dalyvautų šiame dialoge. Neretai galvojama, kad humanitariniai mokslai nėra tokie svarbūs, kad tik technologijų, inžinerijos mokslų atstovai gali sukurti kažką tikrai naudingo. Tačiau technologinė pažanga gali būti netgi pavojinga, jei ji neveikia išvien su humanitariniais ir socialiniais mokslais. Turime suprasti, kad ne visų žmonių suvokimas ir žinojimas yra toks kaip mūsų. Todėl būtina diskutuoti, aiškintis ir edukuoti visuomenę apie technologijų pažangą bei dirbtinio intelekto galimybes. Svarbu ne tik suprasti, ką šios technologijos gali, bet dar labiau tai, ko jos kol kas negali.

Kodėl atsigręžėte į kurčiųjų ir nereginčių problemas?

Būdama humanitarė turbūt negaliu išrasti dar vieno ar naujesnio, tobulesnio įrankio, kuris galėtų pagelbėti kurtiesiems ir regėjimo negalią turintiems žmonėms ar apskritai visuomenei, tačiau tikrai galiu ir net privalau atkreipti dėmesį, kviesti visuomenę diskusijai. Pavyzdžiui, mašininis vertimas dažnai įvardijamas kaip labai naudingas visuomenei, nes akimirksniu pateikia kita kalba užrašytą, įkalbėtą tekstą ar net užfiksuotą vaizdą. Todėl mašininis vertimas naudojamas ne tik kasdienėse situacijose, bet pasitelkiamas ir didelės rizikos ar saugumo reikalaujančiose aplinkose, tokiose kaip sveikatos apsaugos institucijos, teismai, policija ir pan. Visai neseniai pasirodė straipsnis apie Australijos vyriausybės atstovus, kurie naudojosi mašininiu vertimu komunikuodami daugiakalbėms bendruomenėms apie COVID-19. Taigi akivaizdu, jog yra manančių, kad profesionalių vertėjų gal ir nebereikia. Bet mašininis vertimas nepakeičia žmogaus vertimo.

Ar mes jau tinkamai išnaudojame dirbtinio intelekto galimybes?

Mes privalome kalbėti ne apie dirbtinį, o apie bendradarbiavimu grįstą intelektą, tai yra apie sutelktas žmogaus ir dirbtinio intelekto pajėgas gerovei kurti, apie dirbtinio intelekto galimybes, leidžiančias žmogaus kuriamus produktus lengvai, greitai ir kokybiškai patobulinti, pritaikyti ir tvariai išlaikyti. Iš daugelio programėlių, kurios yra sukurtos kurtiesiems ar regėjimo negalią turintiems žmonėms, didžiausią įspūdį man daro tos, kurios yra paremtos bendradarbiavimu. Pavyzdžiui, „Be my eyes“ ar kitos panašios prog­ramėlės įgalina socializaciją, integraciją, savanorystę, įtraukia į tikslo siekimą sveikuosius, negalią turinčius žmones ir technologijas. Net jei tokios programėlės ir turi trūkumų, jos suteikia daug daugiau nei vien tik pagalbą negalią turintiesiems. Jos suteikia žinojimą, įsitraukimą, empatiją. Tik toks sutelktas bendradarbiavimas, technologijos ir tik atvira, įtrauki ir empatiška visuomenė yra tvari.

Eglė KULVIETIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas