Gyvensime ilgiau ir kokybiškiau

Komandos „juDU“ sukurta mobilioji aplikacija laimėjo pirmą vietą.

Mokslo parkas
Nustatymai

Mūsų visuomenė sparčiai sensta. Ir ne tik Lietuvoje. Visoje Europoje mažėja gimstamumas, ilgėja gyvenimo trukmė. Visuomenė pamažu tampa daug vyresnė. Tad neatsitiktinai 2021–2030 metus Jungtinių Tautų organizacija paskelbė sveiko senėjimo dešimtmečiu. 

Lietuva pagal sveiko gyvenimo trukmės rodiklį atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Skaičiuojama, kad sulaukę 65 m. Lietuvos gyventojai sirgs kokia nors lėtine liga ir turės negalią. Ką daryti, kad ligos ir negalios neaptemdytų mūsų senėjimo? Kokių veiksmų būtina imtis, kad vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas pagerėtų? Kaip užkirsti kelią senatvinėms ligoms? Šias problemas sprendė informacinių technologijų bei kitų sričių specialistai, rugsėjį susirinkę į ketvirtą kartą Lietuvoje vykusį biohakatoną (programinės įrangos kūrėjų maratoną). Programinės įrangos kūrėjai – tai programuotojai, dizaineriai, marketingo specialistai ir visi kiti žmonės, kurie prisideda prie programinio produkto sukūrimo. Visi jie susirenka į vieną vietą, vieną renginį, vadinamą hakatonu, ir tam tik­rą laiką dalijasi žiniomis, mentoriauja vieni kitiems, kad būtų sukurtas programinis produktas (mobili programėlė, interneto tinklapis ar kitas produktas).

Šį kartą renginį organizavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centre darbas virė ir naktimis – 48 valandų maratone sprendimus sveikam senėjimui užtik­rinti kūrė gyvybės mokslų, informacinių technologijų ir kitų sričių specialistai. Buvo ieškoma sprendimų, kaip anksti diagnozuoti senatvines ligas ir prognozuoti jų eigą.

Po ilgų svarstymų komisija nusprendė pirmą vietą skirti komandai „juDU“, pristačiusiai mobiliąją aplikaciją, padedančią užtikrinti paciento priežiūrą namuose. Šios komandos kapitonė Dovilė Drungilaitė sutiko papasakoti apie tai, kaip žmonėms padės komandos sukurta mobilioji aplikacija.

Kodėl mobilioji aplikacija? Kaip šis įrenginys gali padėti sveikai senti?

Ogi labai paprastai. Šiais laikais labai daug žmonių dirba ilgai sėdimą darbą, todėl nenuostabu, kad atsiranda nugaros, kaklo skausmai. Tuomet tenka kreiptis pagalbos į kineziterapeutus ir reabilitologus. Dažniausia reabilitacijos trukmė – 10–20 kartų. Gydytojas nustato skausmines vietas, kineziterapeuto prižiūrimas pacientas atlieka pratimus. O kas paskui?

Pacientas grįžta namo ir viso gero mankštai. Vieni sveikstantys ligoniai dar retkarčiais mankštinasi, o kiti tik mintyse arba kasdien pasižada, kad nuo rytojaus jau tikrai mankštinsis. Deja, tas rytojus vis tolsta. Pamažu dingsta reabilitacijos metu įgyti įgūdžiai, o tęstinumas būtinas norint išvengti skausmo ir nesugrįžti į pradinę būklę.

Taip pat mūsų komandai norėjosi padėti visiems gyventi kokybiškai – paskatinti kuo daugiau judėti ir padėti suformuoti įprotį kiekvieną dieną mankštintis nuo 10–15 minučių ir tai daryti taisyklingai.

Kaip veiktų jūsų sukurta programėlė?

Mobiliąją programėlę įsirašyti pasiūlytų kineziterapeutas ar reabilitologas. Specialistas programėlę siūlytų po aktyvaus gydymo etapo, siekdamas užtikrinti gydymo tęstinumą, tolesnę priežiūrą ir motyvuoti pacientą kiekvieną dieną atlikti jam skirtus pratimus. Žmogus namuose atlieka kineziterapeuto individualiai jam skirtus pratimus, telefonu save filmuoja, programėlė iš karto analizuoja, ar atliekami pratimai yra tikslūs, ir nurodo klaidas, o kineziterapeutas gauna informaciją, kaip sekasi jo pacientui. Taip užtik­rinamas tęstinumas ir įpročio formavimas.

Kokie specialistai dar dirbo jūsų komandoje?

Šią idėją brandinau jau kurį laiką. Vasaros pabaigoje sužinojau, kad vyks biohatonas ir pradėjau burti komandą. Pasikviečiau kineziterapeutą Gediminą Stuką, IT specialistą Aurimą Butkevičių, chemikę Liną Eidukevičienę ir dantų technikę Aistę Noreikaitę. Tikiu, kad mūsų mobilioji aplikacija pradės veikti ir taps paskaita labiau rūpintis savo sveikata.

Eglė VARPIOTAITĖ
Asmeninio archyvo nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje