Burnos sausumo sindromas. Kaip sau padėti?

Indrė Stankevičienė. Alina Pūrienė.

Mokslo parkas
Nustatymai

Mokslinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje įvairaus lygio burnos sausumą patiria 1 iš 4 gyventojų. Šįkart savo pastebėjimais dalijasi profesorė Alina Pūrienė ir gydytoja odontologė Indrė Stankevičienė, dirbančios prie projekto „Burnos ir sveikatos gerinimas“.  

Specialistės aiškina, kad burnos sausumas stebimas asmenims, vartojantiems tam tik­rus vaistus, sergantiems autoimuninėmis ar kitomis ligomis, taip pat tiems, kuriems taikoma radioterapija galvos ir kaklo srityje. Žmonės, sergantys Sjogreno sindromu, reumatinėmis ligomis, hipertenzija, cukriniu diabetu, dažniausiai skundžiasi, kad trūkstant seilių burnoje, ne visada gali valgyti mėgstamą maistą, sutrinka miegas. Nors seilių liaukų funkcijos pakitimai yra susiję su organizmo senėjimu, tyrimais nustatyta, kad ją išlaikyti pavyksta net ir itin garbaus amžiaus asmenims.

Stresas, nerimas ir depresija taip pat turi įtakos išsiskiriančių seilių kiekiui. Ypač dažnai burna džiūsta ir trukdo kalbėti stresinėje aplinkoje, tuomet kalbantieji paprastai turi nuolat gurkšnoti vandenį. Ką gi daryti? Medikių nuomone, būtina gerinti psichinę, emocinę ir fizinę sveikatą. Todėl siekiant padėti žmonėms, kuriuos vargina burnos sausumas, buvo nuspręsta sujungti klasikinės ir Rytų medicinos priemones, padedančias organizmui atsistatyti ir sveikti. Taip gimė „Burnos ir sveikatos gerinimo“ projektas.

Projekto sumanytojas – sveikatos technologijų startuolis MB „Dentfuture“. Jį įkūrė patyrusių gydytojų odontologų komanda, vadovaujama prof. A. Pūrienės.

Ką žmogaus sveikatos būk­lė turi bendro su sausa burna?

Nustatyti ir pašalinti pagrindines burnos sausumo priežastis nėra lengva. Tačiau pastebima, kad vien pašalinus psichinę įtampą žmogaus organizme natūraliai ima vykti atsistatymo procesai: atsipalaiduoja kraujagyslės, harmonizuojasi endokrininių liaukų ir kitų vidaus organų veikla, gerėja savijauta.

Vanduo itin reikalingas seilėms gamintis, taip pat svarbus ląstelėms pamaitinti bei nereikalingoms medžiagoms pašalinti iš kūno. Pradžioje išgerti reikiamą kiekį vandens sunkoka, bet labai greitai tai tampa sveiku įpročiu, gerinančiu visų organizmo sistemų veiklą, mažinančiu išsausėjimo pojūtį. Be abejo, svarbus fizinis aktyvumas bei visavertė mityba. Šios sritys taip pat įtrauktos į mūsų parengtą kompleksinę prog­ramą.

Taigi koks šio projekto tikslas?

Projektu siekiame sukurti priemonių kompleksą ne tik sausos burnos problemoms spręsti, bet ir sistemiškai pagerinti žmonių sveikatą, kad jie geriau jaustųsi fiziškai, emociškai bei psichologiškai.

Kaip vyksta darbas?

Pirmiausia projekto dalyviai atvyksta į odontologijos kabinetą, kur ištiriama burnos sveikata, išmatuojamas kiekvieno seilėtekis, vėliau seilių mėginyje galima išmatuoti ir kortizolio (streso hormono) koncentraciją. Papildomai išmatuojamas širdies ritmo variabilumas, pasitelkus standartizuotus klausimynus įvertinama bendra organizmo būklė. Kartu projekto dalyviai gauna ir išsamią konsultaciją, todėl aiškiai žino, kurias problemas spręsti itin svarbu. Vėliau, vykdant interaktyvias veiklas, žmonės supažindinami su sveikos gyvensenos rekomendacijomis ir yra kviečiami vertinti save, savo įpročius: vandens suvartojimą, fizinį aktyvumą, mitybą, taip pat skatinami kasdien du kartus per dieną atlikti specialius kvėpavimo pratimus. Mokymai vyksta nuotoliniu būdu, juos veda daugiau kaip 30 metų mokymų patirties turintis natūraliosios medicinos ir kvėpavimo technikų meistras.

Ką projekto dalyviams duoda kvėpavimo sesijos?

Atliekant kvėpavimo pratimus padidėja anglies dvideginio kiekis, o tai lemia smulkiųjų kraujagyslių prasiplėtimą, dėl to suaktyvėja kraujotaka, ląstelės gauna daugiau deguonies, maisto medžiagų ir efektyviau šalina metabolitus (medžiagų apykaitos produktus) bei toksinus. Taigi pagerėja vidaus organų veikla. Mokslinėje literatūroje rašoma, kad sąmoningo kvėpavimo pratimai harmonizuoja simpatinės bei parasimpatinės nervų sistemos aktyvumą, normalizuoja hormonų pusiausvyrą, mažina stresą, gerina emocinę savijautą. Dėl to žmogus geriau jaučiasi, atsipalaiduoja, sumažėja nerimas ir vidinė sumaištis, jaučiasi energingesnis, budresnis, darbingesnis. Kad poveikis būtų ilgalaikis, svarbu pratimus atlikti reguliariai.

Kokių rezultatų jau pavyko pasiekti?

Po kvėpavimo sesijų žmonės jaučiasi labiau atsipalaidavę. Jie mokosi analizuoti savo pojūčius ir juos valdyti. Jau net atlikdami pirmus pratimus kai kurie pajaučia, kaip burnoje ima kauptis seilės. Gerėja bendra savijauta, nuotaika, žmonės jaučiasi energingesni. Kartu ugdoma kantrybė, disciplinuotumas, suteikiantis galimybę lengviau įveikti kitas kasdienes situacijas darbe, namuose, santykiuose su aplinkiniais. Matome, kad tūkstant­metes tradicijas menantys kvėpavimo pratimai, mus pasiekę iš Tibeto, pasiteisina.

Kaip šią veiklą matote pasibaigus projektui?

Šis tradicinės ir netradicinės medicinos susidūrimas yra labai įdomus mums, kaip mokslininkėms. Neabejojame, kad įžvalgas, gautas stebint projekto dalyvių savijautos ir objektyvių organizmo rodiklių pokyčius po programos, galėsime sėkmingai pritaikyti gydydami pacientų burnos sausumą ir su juo sietinas problemas.

Eglė KULVIETIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje