Kodėl verta susidraugauti su vandeniu

Biomedicinos mokslų daktaras Vytautas Kulvietis.

Mokslo parkas
Nustatymai

Kai medikams skundžiamės vienu ar kitu negalavimu, dažnai jie pataria gerti daugiau vandens. Sakome, kad geriame vandenį kasdien, tačiau išgirstame, kad geriame vis dar nepakankamai. Yra mokslininkų, manančių, kad negalima padauginti vandens, nes galime sulaukti rimtų sveikatos problemų. Ką apie vandenį mano Lietuvos mokslininkai? Kiek vandens išgeria Lietuvos gyventojai? Kalbiname biomedicinos mokslų daktarą Vytautą Kulvietį.

Ar tikrai vis dar nepakankamai geriame vandens? Kodėl žmogus turėtų siekti įpročio kasdien išgerti 30 ml/kg savo kūno masės vandens?

Vandens gėrimo įpročiai nekinta. Statistiniais duomenimis, Lietuvoje 1 iš 8 žmonių išgeria per parą daugiau nei 2 litrus vandens.

Pasiaiškinkime, ką žmogaus kūne daro vanduo. Žmogaus kūną didžiąja dalimi – netgi 2/3 – sudaro vanduo. Naujagimio kūnelyje vanduo sudaro net iki 90 proc., o senyvo amžiaus žmogaus kūne jo sumažėja iki 50 proc. ar dar mažiau. Vanduo yra pagrindinis tirpik­lis, jame yra ištirpusios bei išsidėsčiusios visos kitos molekulės, ląstelės, audiniai. Vanduo yra kraujo, limfos bei audinių skysčio pagrindas. Jo dėka vyksta medžiagų bei dujų pernaša ir apykaita organizme. Jis būtinas maistinėms medžiagoms įsisavinti bei nebereikalingiems junginiams pašalinti.

Gal galite konkrečiai išvardinti nors keletą mokslo patvirtintų mums vandens teikiamų naudų?

Vanduo valo, detoksikuoja organizmą, gerina imunines funkcijas; padeda lieknėti; gerina virškinimo trakto sveikatą ir funkcijas; palaiko protines funkcijas; palengvina toksinų šalinimąsi; drėkina gleivines, odą, visus audinius; mažina drebėjimą šaltyje; mažina menstruacinius skausmus.

Įdomu ir tai, kad žmogaus organai veikia ritmiškai ir yra aktyviausi tam tikru paros metu, pvz., tarp 5-7 val. ryte aktyviai veikia storasis žarnynas ir vyksta šalinimo funkcijos. Skrandis aktyvuojasi vėliau, apie 7-9 val. Todėl gerdami šiltą vandenį padedame organizmui valytis, suteikiame jam skysčių vykdyti skysčių apykaitą bei stimuliuojame žarnyno raumenų susitraukimus (peristaltiką).

O kas vyksta mūsų organizme, kai trūksta skysčių?

Jei skysčių trūksta, organizmas juos taupo, susilpnina kai kurias funkcijas, mažina toksinų šalinimą. Vandens trūkumas gali sutrikdyti mentalines funkcijas, virškinimo sistemos veiklą, fizinį pajėgumą, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Moksliniai tyrimai rodo, kad vandens suvartojimą galima didinti nuosekliai ir sistemingai. Tuomet reikalingą 30ml/kg pasieksime per tam tikrą laiką.

Mūsų protėviai tikėjo, kad vandenį galima užkalbėti, kad jis padėtų gydyti įvairias ligas, apsaugotų nuo nelaimų. Ką šiuo klausimu sako mokslas?

XX a. viduryje netgi keletas Nobelio premijų buvo suteikta už kvantinės fizikos atradimus, prie kurių daug prisidėjo E. Šrėdingeris, V. Haizenbergas ir kiti. Mokslininkai teigia, kad elektronai ir kitos dalelės gali būti aprašomi kaip banga, t. y. pasižymi vibracinėmis savybėmis. Dar žinoma, kad bet koks daiktas, vanduo ar organizmas gali būti skirtingose būsenose ir pasižymėti skirtingomis savybėmis, net jei jį sudaro tos pačios medžiagos.

Iš Japonijos kilęs dr. Masaru Emoto detaliau nagrinėjo skirtingu garsiniu poveikiu paveikto vandens struktūrą tamsaus lauko mikroskopijos būdu. Jis pastebėjo, kad vandens kristalinė struktūra, paveikus pozityviais ketinimais ir žodžiais, pvz., Ačiū, Išmintis, Tiesa, Amžinybė, Angelas, Aš tave myliu, Taika, būna simetriškos, taisyk­lingos, harmoningos formos. O destruktyviomis intencijomis ir žodžiais paveiktas vanduo buvo chaotinės, asimetrinės struktūros. Taigi vanduo perima ir perneša vibracinį poveikį, kuriuo buvo paveiktas. Atitinkamai paveiktas vanduo perduoda savo būseną organizmui, į kurį jis patenka. Todėl, vertinant vandens kokybę, reikėtų galvoti ne tik apie jo cheminę sudėtį, bet ir apie jo struktūrą, būseną. Vandens struktūrą žmonės gali keisti savo nuoširdžiomis intencijomis, dėkodami, laimindami, melsdamiesi, giedodami, kartodami mantras ar atlikdami kitas dvasines praktikas. Žmonės tai žino jau tūkstantmečius.

O jūs pats geriate daug vandens? Ar stebėjote, kaip keitėsi jūsų savijauta didinant išgeriamo vandens kiekį?

Pripažįstu, kad suvokti tiesą protu yra viena, o keisti savo įpročius – kas kita. Iš pradžių reikia pastangų. Išgeriu nuo pusės iki vieno litro vandens ryte su žiupsniu druskos, kartais cit­rina. Vėliau gurkšnoju per dieną. Darausi tirpių skaidulų kokteilį, kurį gausiai užgeriu vandeniu. Mano paties atlikti savo sveikatos stebėjimai parodė, kad sumažėjo galvos skausmas, odos sausumas, jaučiuosi gyvybingesnis. Savijauta – tai kompleksinis reiškinys, tam įtakos turi fizinis aktyvumas, mityba, emocijos, buvimas gamtoje, veikla, kuria užsiimame, ir kita. Vandens gėrimas yra vienas iš visaverčio gyvenimo elementų ir gana lengvai įvedamas įprotis.

Ar įmanoma padėti žmonėms pamėgti vandenį?

Manau, kitiems galime padėti būdami geranoriški ir dalindamiesi savo patirtimi, savo istorija. Kalbėdami apie sveikatą ir skleisdami naudingas mokslo patvirtintas žinias skatiname žmones tuo domėtis, apie tai galvoti ir veikti.

Eglė VARPIOTAITĖ
Asmeninio archyvo nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje