Vietoje tablečių – relaksacinė kėdė

Dr. Eugenijus Mačerauskas.

Mokslo parkas
Nustatymai

Mokslininkų komandai, susibūrusiai iš trijų Lietuvos universitetų, gimė puiki idėja – padėti vaikams, turintiems emocinių sutrikimų. Jie sukūrė dirbtinio intelekto valdomą relaksacinę sistemą. Šios idėjos autoriai artimai pažinojo šeimas, kuriose auga autistiški vaikai, o tokie vaikai labai jautrūs, dažnai emociškai nestabilūs. Apie tai, kaip ši sistema padės vaikams, paprašėme papasakoti Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto docento dr. Eugenijaus Mačerausko.

Perdėtas jautrumas trukdo mokytis

E. Mačerauskas pasakoja, kad autistiški vaikai, kuriuos jam teko pažinti, būna labai gabūs ir pasiekia puikių rezultatų moksle. Jie kūrybingi, išradingi, tačiau emocinis nestabilumas dažnai trukdo susikaupti, perdėtas jautrumas neleidžia ilgai užmigti vakare. Būna, kad vaikas dėl nežinomų priežasčių per pamoką patiria neigiamą emociją ir būna nedarbingas ištisas valandas, kol nusiramina. Kartais vaikas susijaudina ir pradeda verkti, regis, dėl pačios mažiausios smulkmenos. Verkia ilgai, kūkčiodamas ir pats nesupranta, kodėl. Medikai tokius sutrikimus neretai siūlo gydyti medikamentais, tačiau tabletės nėra tėvelių ir vaikų geidžiama išeitis. Tad ką siūlo ši komanda?


Nuramins garsinė fonograma

Relaksacijos metu vaikas atsigula į vibruojančią kėdę ir klausosi specialiai sukurtos garsinės fonogramos iš muzikos garsų, miško ošimo, delfinų skleidžiamų garsų, Tibeto vienuolių muzikos ir kt. Sinchroniškai su muzikos garsais relaksacinė kėdė vaiką veikia atpalaiduojančia vibracija. Suderinamai su šiais dviem pojūčiai parenkamas spalvinis apšvietimas, atitinkantis muzikos garsų kuriamą nuotaiką. Visų šių trijų poveikių dermė yra kuriama dirbtinio intelekto ir parenkama automatiškai stebint vaiko emocinę išraišką veide.

Vaiko veidą stebi sistemoje įmontuota vaizdo kamera, per kurią dirbtinio intelekto programa atpažįsta veidą vaizde ir jį seka. Analogų pasaulyje neturinti emocijas atpažįstanti dirbtinio intelekto programa nustato, kaip vaikas reaguoja į atpalaiduojantį poveikį ir individualiai kiekvienam vaikui parenka relaksacinį scenarijų.


Rezultatai džiugina

Sistemos testavimas buvo atliekamas stebint, kaip relaksacinis scenarijus veikia vaikus. Testavimui buvo atrinkti 30 skirtingo amžiaus ir skirtingo tipo sutrikimų turinčių vaikų. Jų tėveliai raštiškai sutiko dalyvauti tyrime. Pasak E. Mačerausko, nebuvo neigiamų rezultatų, daugiau nei 80% buvo absoliučiai teigiami ir tik maža dalis neutralių.

Mokslininkas pasakoja, kad jį sužavėjo jauna pora, kuri ant rankų atnešė 4 metų mergaitę, vardu Vakarė. Jai nustatytas cereb­rinis paralyžius, mažylę vargina daugybė kitų sutrikimų. Praleidusi 15 minučių relaksacinėje kėdėje mergaitė užmigo ir tai buvo pergalė, nes tokie vaikai taip paprastai nemiega. Su maistu, kuris dažnai per išvestą vamzdelį tiekiamas tiesiog į skrandį, vaikas gauna krūvą miegui skirtų tablečių. O tėvai pasikeisdami budi tomis valandomis, kai mergaitė nemiega. Jie pasiruošę kartoti relaksaciją.

Baigiamasis testavimo etapas vyko Klaipėdos universitete. „Darbo metu patyrėme ne tik džiaugsmų savo puikiais darbo rezultatais, bet ir gyvenimiškų emocijų“, – sako E. Mačerauskas.

Mokslininkams pavyko sukurti analogų pasaulyje neturinčią kompiuterinės empatijos programą, kuri ateityje gali būti taikoma ne tik relaksacinėse sistemose, bet ir kuriant kompiuterius, gebančius atlikti automatinio psichologo funkcijas.

Mokslininko nuomone, nebetoli modernesnė ateitis, kai panašios dirbtiniu intelektu valdomos sistemos visiškai pakeis kenksmingus psichotropinius medikamentus. „Didžiuojuosi savo kolegomis – šauniu trijų Lietuvos universitetų mokslininkų kolektyvu. Bendradarbiaujant su UAB „NP5 inovations“ bei parėmus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai MITA buvo sukurtas unikalus produktas, atversiantis naujas galimybes sudėtingiems vaikams ir jų tėveliams“, – sakė dr. E. Mačerauskas.

Eglė VARPIOTAITĖ

 

Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje