Depresiją gydo dietologas?

KTU Maisto instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Aelita Zabulionė.

Mokslo parkas
Nustatymai

KTU Maisto instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Aelita Zabulionė mano, kad tinkamai parinktas maistas gali sumažinti depresiją, o mityba gali turėti įtakos tiek depresijos atsiradimui, tiek jos sunkumui ir trukmei.

Depresiją pranašauja ir apetito stoka

Mokslininkė pasakoja, kad pasaulyje depresija serga per 300 milijonų žmonių. Depresija yra pagrindinė nemirtinų ligų priežastis. Kasmet pasaulyje nusižudo beveik 800 tūkst. žmonių – savižudybė yra antroji pagrindinė jaunų suaugusiųjų mirties priežastis. Deja, tik nedaugelis žmonių supranta mitybos ir depresijos ryšį, nors mitybos nevisavertiškumo ir fizinių ligų ryšys atrodo akivaizdus.

„Dauguma mano, kad depresija yra griežtai biocheminio arba emocinio pobūdžio liga“, – sako A. Zabulionė, tačiau, jos teigimu, nauja disciplina mitybos neurobiologija atskleidžia, kad žmogaus pažinimui, elgesiui ir emocijoms didelę įtaką turi mitybos veiksniai. Tyrėja aiškina, jog daugelis lengvai pastebimų mitybos įpročių, atsirandančių prieš depresiją, yra tokie patys, kaip ir depresijos metu. Tai gali būti prastas apetitas, valgymo praleidinėjimas ir dominuojantis potraukis saldumynams.


Papildų – pas gydytoją

Paklausta, ar mityba galėtų pakeisti sunkių ligų psichiatrinį gydymą, mokslininkė atsakė, kad tinkamas maitinimosi režimas ir mitybos papildymas trūkstamomis medžiagomis gali padėti pasiekti geresnės gydymo sėkmės, tačiau nepakeis psichiat­rinio gydymo. Tinkama mityba ir reikalingų papildų vartojimas pasibaigus psichiatriniam gydymui padeda sumažinti atkryčių tikimybę. Gydytojas turi paskirti išsamius biocheminius kraujo tyrimus ir pagal jų rezultatus sudaryti papildų vartojimo planą, o papildų vartojimas turi būti stebimas gydytojo, be to, būtina atlikti pakartotinius tyrimus.

Tyrimai parodė, kad pakeitus mitybą ir tikslingai vartojant maisto papildus, sumažėja ligos simptomų. Taip pat nustatyta, kad simptomų mažėjimą lemia mityba, gausi visomis (pakeičiamomis ir nepakeičiamomis) amino rūgštimis, nes jos virsta neurotransmiteriais, kurie savo ruožtu palengvina depresiją ir kitus psichikos sveikatos sutrikimus.


Netinkamas maistas sunkina ligą

Aelita dalinasi įdomiu pastebėjimu, kad įprastai depresija sergančių žmonių mityba toli gražu nėra tinkama. Jie netinkamai renkasi maistą ir vartoja maisto produktus, kurie gali prisidėti prie depresijos simptomų sunkėjimo. Naujausi duomenys rodo ryšį tarp mažo serotonino kiekio (vienas iš geriau žinomų hormonų, susijęs su atsipalaidavimu, miego kokybe, pasitenkinimu ir ramybe – red. pastaba) ir savižudybės. Manoma, kad mažesnis šio neuromediatoriaus kiekis iš dalies gali lemti bend­rą nejautrumą būsimoms pasek­mėms, sukelti rizikingą, impulsyvų ir agresyvų elgesį, kurio kulminacija gali būti savižudybė. Yra žinoma, kad serotonino lygis pakyla reguliariai mankštinantis, medituojant (mažinamas stresas ir skatinamas teigiamas požiūris į gyvenimą), taip pat būtina paminėti ir sveiką bei įvairią mitybą, ypač tokius produktus kaip kiaušiniai, sūris, kalakutiena, riešutai, lašiša, tofu ir ananasai. Būtina paminėti, kad valgant nuobodų ir ilgą periodą besikartojantį maistą, valgio metu išsiskiria mažiau dopamino, dar vadinamo malonumo ir laimės hormonu. Siekiant sulaukti didesnės dopamino dozės valgio metu, reikėtų rinktis kuo įvairesnius patiekalus ir ingredientus.

Tyrimai rodo, kad serotonino kiekio atkūrimas mažina depresiją, serotonino trūkumas – pagreitina.


Valgykite žuvį ir nesirgsite depresija

Mokslininkė aiškina, kad epidemiologiniai duomenys ir klinikiniai tyrimai aiškiai parodė, kad omega-3 riebalų rūgštys gali veiksmingai gydyti depresiją. Įrodyta, kad kasdien vartojami omega-3 riebalų rūgščių maisto papildai, kuriuose yra 1,5-2 g EPA, depresija sergantiems pacientams skatina nuotaikos pagerėjimą. Vis dėlto didesnės nei 3 g omega-3 dozės nerodo geresnio poveikio nei placebas. Be omega-3 riebalų rūgščių, su depresija siejamas vitamino B (pvz., folio rūgšties) ir magnio trūkumas. Kaupiami demografinių tyrimų duomenys rodo, kad žmonės, valgantys daug žuvies, mažiau kenčia dėl psichikos sutrikimų. Taip atsitinka dėl to, kad jie gauna daugiau omega-3 riebalų rūgščių. Vienas ar du gramai omega-3 riebalų rūgščių per parą yra visuotinai priimtina dozė sveikiems žmonėms, tačiau įrodyta, kad psichikos sutrikimų turintiems pacientams saugi ir veiksminga dozė yra iki 9,6 g.

Mokslininkė neabejoja, kad paciento, derinančio psichiatrinį gydymą su dieta, lauktų didesnė depresijos gydymo sėkmė. Optimaliausią visavertės mitybos variantą turėtų parinkti dietologas, įvertinęs paciento būklę ir galimybes.

Eglė KULVIETIENĖ

 

Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje