Gintaras Zavadckis. Asmeninio archyvo nuotr.

Būtent taip manė Lietuvos žmonių su negalia orientavimosi sporto ir turizmo asociacijos (LŽNOSTA) pirmininkė Irena Burim, prieš du dešimtmečius perimdama šios organizacijos vairą iš ją įkūrusios Linos Rakauskaitės. Liną galima vadinti ir viena iš neįgaliųjų sporto bei neįgaliųjų turizmo pradininkių Lietuvoje. 

Vilniuje vyko pirmasis fechtavimo vežimėliuose turnyras.

Fechtavimu vežimėliuose užsiimančiam Tomui Šiliauskui prieš kelerius metus špaga siejosi tik su „Trimis muškietininkais“, nuotykiais, romantika. Susipažinęs su šia sporto šaka, Tomas pamatė, kad tai labai dinamiškas, bet tuo pačiu metu ir susikaupimo reikalaujantis užsiėmimas. 

Sportas Danui Sodaičiui atvėrė galimybes atrasti ir realizuoti save.

Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija (LNSF), vienijanti 19 neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubų, siekia suteikti jų nariams galimybes būti fiziškai aktyviems ir sportuoti, siekti savo užsibrėžtų tikslų, kurie gali būti labai įvairūs: nuo elementaraus noro įsilieti į bendraminčių – sportuojančių neįgaliųjų gretas, iki noro tapti aukšto meistriškumo lygį pasiekusiu sportininku ir ginti Lietuvos vardą tarptautinėse arenose.

Negalią turintys kerlingo žaidėjai – Lietuvos vicečempionai.

Po daugiau nei metus trukusios pertraukos balandį Elektrėnuose surengtas Lietuvos kerlingo (akmenslydžio) čempionatas. Jame sėkmingai varžėsi ir neįgalieji – iškovojo sidabro medalius. 

Bočia – žaidimas beveik kiekvienam.

Jei sporto šaka yra įtraukta į paralimpinių žaidynių programą, daugiausiai dėmesio, kaip taisyklė, skiriama būtent aukšto meistriškumo sportininkams, bandantiems į jas patekti. Tačiau žaidimas rutuliais – bočia – patrauklus ne dėl paralimpinių perspektyvų. Bent jau Lietuvoje. Mūsų šalyje žmonėms su negalia tai yra puiki galimybė praleisti laisvalaikį. Bočia Lietuvoje labai populiari, visų pirma dėl to, kad žaisti gali beveik bet kuris žmogus, net ir turintis sunkią negalią. Tikriausiai ne vienas esate ją pabandęs, bet ar visi žinote šios sporto šakos istoriją? 

Tinklinis sėdint yra gilias tradicijas turinti, bet kartu ir moderni sporto šaka. Moderni ta prasme, kad puikiai tinka lygybę akcentuojančiam XXI amžiui. Vienoje aikštelėje susirenka labai įvairūs sportininkai, žmonės be negalios žaidžia kartu su neįgaliaisiais, moterys – su vyrais. Pasak tinklinio trenerio Tomo Kiverio, nereikia ir ypatingų fizinių duomenų.