Tinklinis sėdint yra gilias tradicijas turinti, bet kartu ir moderni sporto šaka. Moderni ta prasme, kad puikiai tinka lygybę akcentuojančiam XXI amžiui. Vienoje aikštelėje susirenka labai įvairūs sportininkai, žmonės be negalios žaidžia kartu su neįgaliaisiais, moterys – su vyrais. Pasak tinklinio trenerio Tomo Kiverio, nereikia ir ypatingų fizinių duomenų.
Sėdima ant žemės
Tiesiogiai su šia sporto šaka susidūrę žmonės dažnai nežino, kaip atrodo tinklinis sėdint. T. Kiveris neslepia – jam neretai tenka paaiškinti, kad sportininkai sėdi ne vežimėliuose, o ant aikštelės dangos. Palyginti su tradiciniu tinkliniu, šiek tiek skiriasi taisyklės. „Pavyzdžiui, galima blokuoti padavimą, o sveikųjų varžybose tai draudžiama. Bet šiaip daug skirtumų taisyklėse nėra“, – sakė Lietuvos žmonių su negalia tinklinio ir badmintono asociacijos prezidentas T. Kiveris.
Tinklinis sėdint žaidžiamas mažesnėje nei įprastai (6x10 m) aikštelėje ir, be abejo, tinklo aukštis yra žemesnis nei tradiciniame: vyrų varžybose jis siekia 1,15 m, moterų – 1,05 m. Salėje vieną komandą sudaro 6, o paplūdimio tinklinyje – 3 sportininkai.
Pirmosios oficialios tinklinio sėdint varžybos Nyderlanduose įvyko 1973 m. Paralimpinėse žaidynėse tinklininkai vyrai debiutavo 1980, o moterys – 2004 m. Lietuvoje tinklinis sėdint pradėtas žaisti sovietiniais laikais. „Sovietų sąjungoje šis neįgaliųjų sportas atsirado 1985 m., vienas lietuvis tinklininkas dar spėjo pažaisti SSRS rinktinėje. Tai viena seniausių ir viena populiariausių neįgaliųjų sporto šakų“, – teigė Vilniaus miesto žmonių su fizine negalia sporto klubo „Feniksas“ vadovas, Lietuvos rinktinės kapitonas Eduardas Strašunskas.
Didžiausi – moterų pasiekimai
Nepriklausomoje Lietuvoje tinklinio sėdint tradicijos nenutrūko. Tarptautinėse varžybose moterims sekėsi geriau nei vyrams. Lietuvos moterų tinklinio sėdint rinktinė pelnė sidabrą 1998 ir 2005 m. Europos pirmenybėse bei 1994 m. pasaulio čempionate. Ji dalyvavo 2008 m. Pekino paralimpinėse žaidynėse, kuriose užėmė šeštąją vietą. Deja, ši rinktinė tiesiog išnyko. „Šiuo metu atskiros moterų tinklinio sėdint komandos neturime, moterys ir vyrai žaidžia kartu“, – sakė T. Kiveris. Žaisti kartu moterys ir vyrai gali tiek Lietuvos, tiek tarptautinėse varžybose, bet ne pasaulio ar Europos čempionatuose.
E. Strašunsko nuomone, didelis pasiekimas jau vien tai, kad Lietuva turėjo moterų tinklinio sėdint rinktinę: „Neįgaliųjų sporte pagrindinė problema yra ne rezultatai, o tiesiog surasti sportininką. Sportuojančių neįgaliųjų Lietuvoje yra 2–3 proc. Iš tų vienetų reikia suformuoti komandą. Įsivaizduokite, koks tai sudėtingas dalykas. Juokaujame, kad sportininkų yra vienas iš milijono, o mes Lietuvoje sugebėjome netgi daugiau surinkti. Moterų komanda – dviguba fantastika, nes moterims eiti į sportą dar sunkiau psichologiškai. Moterų komandų yra labai mažai tiek Europoje, tiek pasaulyje.“
Prie negalią turinčiųjų gali prisijungti ir žmonės be negalios. Būtent taip, tiesiog pabandęs pažaisti, į tinklinį sėdint įsitraukė ir T. Kiveris. Žmonių be negalios skaičius priklauso nuo varžybų lygio. „Viskas priklauso nuo organizatorių reikalavimų. Kai kuriuose renginiuose nors ir visa komanda gali būti sudaryta iš sveikųjų. Lietuvos čempionate aikštelėje vienu metu gali būti tik vienas sveikasis. Europos ir pasauliniame lygyje žaidžia tik neįgalieji“, – paaiškino T. Kiveris.
Žaisti gali bene kiekvienas
Tradiciniame tinklinyje labai daug lemia žaidėjų fizinės savybės, visų pirma – ūgis ir svoris. Ūgis svarbus ir tinklinyje sėdint, bet jame, anot T. Kiverio, savo vietą gali rasti labai įvairių fizinių galimybių žmonės: „Sveikųjų tinklinyje žaidėjas gali būti žemesnis, bet labai šoklus. Čia tu sėdi, negali pašokti. Įsivaizduokime, kad yra aukštesnis nei 2 metrai ir 160 cm ūgio žmogus, jie sėdi vienas prieš kitą skirtingose tinklo pusėse. Šito jau nepakeisi, bet yra įvairios strategijos, trenerių darbas. Svarbu, kad žmogus norėtų išmokti. Yra skirtingos pozicijos: kėlėjas, puolėjas, gynėjai. Kiekvienam žmogui galima pritaikyti tam tikrą poziciją, pažiūrėti, kas labiausiai tinka.“
Apie paralimpines žaidynes galvoti ankstoka
Lietuvoje yra 4 tinklinio sėdint komandos – Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Marijampolėje. Lietuvos čempionė šiuo metu – E. Strašunsko vadovaujama Vilniaus ekipa. „Anksčiau buvo komanda Kaune, bet jos aktyvumas dabar sumažėjęs. Stengiamės įtraukti kauniečius bent jau į paplūdimio tinklinį, kuriame užtenka trijų žaidėjų. Be Lietuvos čempionato, klubai dar organizuoja savo varžybas, tiek salės, tiek paplūdimio. Lietuviai žaidžia Baltijos lygoje, vyksta keli tarptautiniai turnyrai, į kuriuos, jei pavyksta, visada keliaujame“, – apie tinklininkų galimybes pasivaržyti pasakojo T. Kiveris.
2019 m. Lietuvos vyrų tinklinio sėdint rinktinė po ilgos pertraukos kovojo Europos čempionato A divizione, jame užėmė 10-ąją poziciją ir išsaugojo vietą elite. Pernai Europos pirmenybės neįvyko dėl pandemijos, o kaip bus šiemet – dar neaišku. „Priklausys nuo finansinių galimybių ir pandemijos. Anas čempionatas pridėjo daug motyvacijos, todėl labai norėtųsi vėl dalyvauti“, – teigė T. Kiveris. Jei Europos čempionatas įvyks, Lietuvos tinklinio sėdint rinktinės tikslas bus neiškristi iš elito, o svajoti apie kelialapį į paralimpines žaidynes, T. Kiverio nuomone, mūsų tinklininkams dar ankstoka.
Povilas STAKUTIS
