Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo (RSK) nariams (asociacijos prezidentė Vaida Pokvytytė) šiemet surengtos stovyklos – atsakingo darbo rengiant ir teikiant paraiškas rezultatas. RSK kolektyvo projektai „Aktyvus poilsis rekreacinėje aplinkoje mažinant neįgaliųjų socialinę atskirtį“ 2021 metais buvo finansuoti Sporto rėmimo fondo, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra, lėšomis. Aktyvi fizinė veikla rekreacinėje aplinkoje buvo skirta Kauno miesto ir rajono gyventojams bei jų draugams ir artimiesiems, gyvenantiems ir kituose Lietuvos miestuose.
Žygio keturračiais trasa – beveik 80 km
Pažintinė kelionė keturračiais po Kulautuvos-Vilkijos-Pavilkijo apylinkes bei Kazlų Rūdos miškus vyko paskutinį rugsėjo savaitgalį. Joje dalyvavo net 84 žmonės. Visose RSK rekreacinėse stovyklose dalyvaujama šeimomis, tad ir šįkart ne visi dalyviai sėdo už keturačio savininko nugaros – mažieji sirgaliai su mamytėmis kūrė laužus, gamino vakarienę ir laukė iš beveik 80 km trasos grįžtančių išalkusių žygio dalyvių.
Keturračių sporto entuziasto Dariaus Čirvinsko iniciatyva užsimezgusi ,,Bekelės vilkų“ klubo bei jų bičiulių keturratininkų draugystė su RSK klubu trunka jau penkerius metus. Kartais visi norintys neįgalieji netelpa į 20 ekipažų, tad tenka kviestis pagalbon ir kitų keturračių klubų narius. Kelionės maršrutą tradiciškai ruošia Remigijus Gančierius, kuris ne tik popieriuje pažymi maršrutą ir lankytinas vietas, bet ir pats su kolegomis iš anksto išbando trasą. Pasak jo, svarbu, kad nebūtų pavojingų šlaitų, duobių bei sunkiai išvažiuojamų klampynių.
Kelionė keturračiais prasidėjo Kulautuvos miestelyje. Keturračiai pasuko panemune Vilkijos link. Vilkijoje veikia vienintelis Lietuvoje bemotoris keltas per Nemuną „Vilkynė“, kuris Jurbarko-Šakių-Vilkijos-Kauno kryptimis keliaujantiems vairuotojams sutaupo keliasdešimt kilometrų. Šią trasą šiemet pavyko išbandyti ir keturračių žygio dalyviams.
Kadangi šiuolaikiniai keturračiai turi automatinį valdymą, kai kurie neįgalieji ir patys pabandė juos vairuoti. Likus 5 km iki Kulautuvos vairuotojas Rimantas ir keleivis Haroldas Tukanas taip pat susikeitė vietomis. Haroldas neslėpė svajojantis apie žygį keturračiais, kuriame neįgalieji galėtų patys išbandyti savo jėgas vairuodami.
Poilsio valandėlė.
Baidarių žygis Ūla ir Varėne
Liepos pradžioje vykęs baidarių žygis Ūla bei Varėne tęsėsi dvi dienas. Jame dalyvavo 52 žmonės. Jau daug metų baidarių žygiai prasideda Varėnos rajone esančioje Trakiškių stovyklavietėje. Ūla – viena populiariausių vandens sporto mėgėjų vieta. Gausios atodangos, aukšti krantai, upės kilpos, nemažai suvirtusių medžių reikalauja atidumo ir meistriško irklavimo.
RSK baidarių žygius organizuoja jau seniai. Per tą laiką iš mažamečių dalyvių išaugo visa karta patyrusių irkluotojų Palmos, Aivaro šeimose, kurie mielai savanoriauja padedant susodinti bei baigus plaukti ant kranto iškelti judėjimo negalią turinčius žygeivius.
Dar vienas būsimas savanoris – valties viduryje tarp tėvų įsitaisęs trejų neturintis Martynas Tukanas. Pirmą kartą baidarių žygyje jis dalyvavo būdamas dviejų metų, o keturių mėnesių amžiaus kartu su tėvais pradėjo dalyvauti RSK aktyvios rekreacijos stovyklose. Kitas būsimas ketverių metų savanoris dairėsi už mamos Jurgos nugaros.
Pirmos dienos vakaras prie laužo buvo skirtas edukacijai „Išgyvenimas gamtoje“. Buvęs karininkas mokė, kaip atsitikus nelaimei gamtoje nesutrikti, kaip pasistatyti palapinę, užsikurti laužą, užrišti tvirtus mazgus ir t.t. Buvo netgi surengtos lenktynės tarp atskirų dalyvių grupių.
Antros dienos plaukimas Ūlos intaku Varėne buvo daug ramesnis. Tai vandens turistų dar neatrasta upė. Pradžioje ji buvo rami, siaura ir labai vingiuota, bet vėliau įsiliejo į pelkėtą slėnį, kurį kartkartėmis puošė smėlėti skardžiai.
Prie Velnio akmens. Vaidos Pokvytytės nuotr.
Į „Žvaigždžių orbitą“ – su dviračiais ir varytuvais
RSK narius, liepos pirmą savaitgalį išsiruošusius susipažinti su žymiomis Druskininkų apylinkių vietovėmis ir objektais, suintrigavo Druskininkų informacinio centro pasiūlytas maršrutas „Žvaigždžių orbita“. Į žygį Druskininkuose susirinko 35 dalyviai. Tiesa, dalis jų persėdo į automobilius ir tapo lydinčia komandos dalimi, kurios pagalbos vėliau labai prireikė. Maršruto aprašymas buvo daug žadantis – planuota aplankyti vaizdingas Druskonio ir Mergelės Akelių ežerų pakrantes, Nemuno kranto poilsiavietes, Velnio akmenį. Deja, ties tuo nelemtu Velnio akmeniu ir baigėsi visi „Žvaigždžių orbitos“ pažintinio tako privalumai. Toliau net dviračiais tuo taku pasidarė neįmanoma važiuoti, jau nekalbant neįgaliųjų vežimėlius su varytuvais. Tad nuo Velnio akmens žygio dalyviai pasuko atgal ir per Druskininkus sugrįžo į už Ratnyčios miestelio esančią „Ignės“ sodybą. Skani vakarienė, šakočių kepimo edukacinis užsiėmimas atpirko visas negatyvias emocijas.
Kitos dienos maršrutas – Grūto parkas, žygio dalyviams palikęs dvejopus įspūdžius. Pirmą kartą žygyje dalyvavusi Agnė Žulkutė žygiu liko patenkinta – draugiška atmosfera atpirko visus reljefo nesklandumus...
Sporto stovykla pajūryje
Paskutinioji projekto stovykla rugsėjo viduryje surengta Monciškėse. Aktyvaus sporto užsiėmimus rekreacinėje aplinkoje vedė V. Pokvytytė. Į stovyklą susirinko 23 dalyviai, kurie du kartus per dieną atliko įvairius pratimus bendrai ir individualiai, sportavo treniruoklių salėje, na, o ištvermingiausieji rankas dar mankštino su varytuvais važiuodami iki Palangos.
Projektų organizatorės Aušrinės Packevičiūtės dėka ir šioje stovykloje buvo suplanuoti įdomūs edukaciniai renginiai. Didelį įspūdį stovyklautojams paliko apsilankymas Vinetu kaime – gyvosios indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi.
Vakarais visi rinkosi prie laužo pasidalyti dienos įspūdžiais ar tiesiog nurimti ir pasiruošti rytdienai.
Iš anksto suplanavus poilsio būdą, atidžiai parinkus aplinką, nakvynės vietą, suderinus poilsį su fizine, švietėjiška ir kultūrine programomis, aktyvios rekreacijos rezultatai gali pranokti visus lūkesčius. Viena pozityviausių neįgaliųjų sporto bei aktyvios rekreacijos programų dalis – dalyvavimas jose šeimomis bei šalia esant patikimai savanorių komandai. Būdami kartu su negalios neturinčiais ir įsitraukdami į jų laisvalaikį, žmonės su negalia išmoksta įvairios fizinės veiklos, gali kūrybingai leisti laiką, o ateityje patys tapti panašių projektų iniciatoriais bei rėmėjais. Aktyvios rekreacijos ir sporto renginių teigiamas poveikis mūsų dvasinei, fizinei bei emocinei savijautai yra neįkainuojama patirtis.
Angelė RUDŽIANSKAITĖ
R 11-08
