Nors Pekino žiemos paralimpinėse žaidynėse daugiausiai medalių iškovojo šeimininkai kinai, širdžių čempione tapo Ukrainos sportininkų su negalia rinktinė. 29 apdovanojimai – tokią kolekciją surinko nuo Rusijos agresijos kenčiančios valstybės paralimpiečiai. Kai kurie sportininkai žaidynių metu sužinojo apie sugriautus namus arba į nelaisvę paimtus artimuosius. Kita vertus, tragiški įvykiai suteikė jiems milžinišką motyvaciją. Ukrainiečiai norėjo parodyti pasauliui, kad jų šalis – gyva.
Parodė neįtikėtiną rezultatą
Karas Ukrainoje prasidėjo vasario 24 d., o paralimpinės žaidynės Pekine – kovo 4 d. Joms artėjant, buvo rimtų abejonių, ar ukrainiečiai apskritai galės dalyvauti. Tarptautinio paralimpinio komiteto (IPC) prezidentas Endrius Parsonsas pareiškė, kad nuvežti Ukrainos delegaciją į žaidynes bus labai didelis iššūkis. Galų gale ukrainiečiai Pekine startavo, o agresorės Rusijos sportininkai – ne. Neatlaikęs nacionalinių komitetų spaudimo, IPC pašalino Rusiją iš žaidynių.
Jau atvykęs į Pekiną, Ukrainos paralimpinio komiteto prezidentas Valerijus Šuškevičius patį rinktinės dalyvavimo faktą pavadino stebuklu. O kartu – ir misija. „Neatvykti būtų lengviausias pasirinkimas. Mūsų dalyvavimas paralimpinėse žaidynėse rodo, kad Ukraina yra ir bus nepriklausoma valstybė. Tai simbolis, kad Ukraina yra gyva“, – sakė V. Šuškevičius.
Ukraina žiemos paralimpinėse žaidynėse ir anksčiau būdavo tarp pirmaujančių valstybių. 2006 m. medalių įskaitoje ji užėmė trečią, 2010 ir 2014 m. – ketvirtą, 2018 m. – šeštą vietą. Tačiau Pekine ukrainiečiai pasirodė taip gerai, kaip niekada anksčiau. Iškovoję 11 aukso, 10 sidabro ir 8 bronzos medalius, jie įskaitoje liko antri po kinų.
Paralimpinėse žaidynėse Ukrainai atstovavo 12 vyrų ir 8 moterys, jie varžėsi tik biatlono ir slidinėjimo rungtyse. Tai nestebina, nes Ukraina ir ankstesnėse žaidynėse medalius iškovodavo tik šiose sporto šakose. Šįkart biatlono varžybose ji dominavo ir pelnė net 22 apdovanojimus: 8 aukso, 9 sidabro ir 5 bronzos. Slidinėjimo rungtyse į komandos kraitį pavyko pridėti 3 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos medalius. Buvo rungčių, kuriose ukrainiečiai užėmė visą pakylą. Taip atsitiko biatlono vyrų 6 ir 10 km distancijoje, moterų 10 km nuotolyje.
Oleksandra Kononova iškovojo 3 medalius.
Galvoja apie savo šalį
Karo tema buvo nuolatinis leitmotyvas, žaidynėse lydėjęs ukrainiečius. „Neturiu jokių lūkesčių varžybose. Noriu tik taikos Ukrainoje“, – po savo pirmojo aukso sakė sportininkė su regėjimo negalia Oksana Šyškova. 30-metė ukrainietė gimė Charkive, dabar kenčiančiame nuo bombardavimo. Pekine O. Šyškova biatlono varžybose pelnė 2 aukso ir 1 sidabro, slidinėjime – po 1 aukso ir sidabro medalį.
„Nuo pirmos karo dienos galvoju, kuo galiu padėti mūsų žmonėms, mūsų laisvai šaliai, mūsų prezidentui. Stengiuosi galvoti apie varžybas, bet tai sunku. Kas gali būti svarbiau už gyvybę? Tai yra mūsų žmonės, mūsų vaikai“, – akcentavo Grigorijus Vovčynskis, Pekine iškovojęs 2 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos medalius. 33-ejų ukrainietis taip pat dalyvavo tiek biatlono, tiek slidinėjimo varžybose.
2 aukso ir 1 sidabro medalį Pekine pelnė biatlonininkas Vitalijus Lukjanenko. 43-ejų sportininkas, turintis regėjimo negalią, yra tikra legenda. Nuo 2002 m. jis paralimpinėse žaidynėse susižėrė 8 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos apdovanojimus. „Didžiuojuosi, kad visas podiumas priklauso ukrainiečiams. Tai labai svarbu mūsų valstybei“, – po pergalės 6 km distancijoje teigė V. Lukjanenko.
Vitalijus Lukjanenko pelnė 2 aukso ir 1 sidabro medalį.
Šalia laimėjimų – skausmingos žinios
Kai kuriems sportininkams teko ypač didelis psichologinis krūvis, juos slėgė ne tik visos valstybės, bet ir asmeninės nelaimės. 19-metė Anastasija Laletina pasitraukė iš biatlono varžybų, kai sužinojo, kad jos tėvą, Ukrainos kariuomenės kareivį, rusai paėmė į nelaisvę. Biatlonininkas Dmytro Sujarko laimėjo bronzą, nors sužinojo, kad jo namai sugriauti bombarduojant Černihivą. Tris medalius pelniusi Liudmila Liašenko irgi negalės grįžti namo, nes jos namai Charkive taip pat subombarduoti.
Nepaisant tragiškų žinių iš gimtinės, ukrainiečiai savo misiją vykdė pagirtinai. „Prieš kiekvieną startą mes suprantame, kad giname savo šalies garbę. Tai suteikia daugiausiai motyvacijos susikaupti ir atiduoti trasoje visas jėgas. Turbūt tai yra mūsų sėkmės priežastis“, – svarstė O. Šyškova.
Žaidynėms artėjant prie pabaigos, ukrainiečiai surengė protesto akciją olimpiniame kaimelyje, tylos minute pagerbė karo aukas. „Ši minutė skirta tūkstančiams žmonių, taip pat ir Ukrainos vaikams bei žmonėms su negalia. Jei žmonija yra civilizuota, šis karas turi būti sustabdytas“, – teigė V. Šuškevičius. Deja, sustabdyti karo sportininkai negali. Bet tai, kad Ukraina yra nugalėtojų valstybė, jie įrodė.
Povilas STAKUTIS
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
