„Invictus“ – lotynų kalbos žodis, reiškiantis „nenugalėtasis“. O sporto pasaulyje „Invictus“ žaidynės yra tarptautinis renginys, skirtas negalią turintiems ar sužeistiems kariškiams. Šios žaidynės balandžio 16–22 d. vyko Nyderlandų mieste Hagoje ir galimybę pasijusti nenugalėtais suteikė maždaug 500 sportininkų. Dalis jų parsivežė namo medalius, bet ne tai buvo svarbiausias dalyvių tikslas.
Dalyvauja kariai su negalia iš viso pasaulio
Žaidynių tinklalapyje https://invictusgamesfoundation.org teigiama, kad idėja jas organizuoti kilo 2013 m., kai Didžiosios Britanijos princas Haris apsilankė JAV rengiamose Karių žaidynėse. Ten princas pamatė, kokią psichologinę, fizinę ir socialinę naudą sportas duoda negalią turintiems žmonėms. Šiuo atveju – kariams. Princas tapo „Invictus“ įkūrėju ir globėju. Jo vardas ir veidas leidžia pritraukti didesnį plačiosios publikos dėmesį, tačiau yra ir ne ką mažiau garsių pagalbininkų. Žaidynių ambasadorius nuo 2015 m. yra lenktynininkas, septynis kartus „Formulės-1“ čempionas Luisas Hamiltonas.
Pirmosios „Invictus“ žaidynės 2014 m. įvyko Londone. Prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo tuometinis miesto meras, o dabar – Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas, Londono olimpinių ir paralimpinių žaidynių organizacinis komitetas. 2016 m. „Invictus“ dalyviai susirinko Orlande (JAV), 2017 m. – Toronte (Kanada), 2018 m. – Sidnėjuje (Australija).
Penktosios žaidynės Hagoje turėjo vykti dar 2020 m., bet dėl pandemijos buvo dukart atidėtos. Į jas susirinko maždaug 500 dalyvių iš 17 valstybių, kurie varžėsi 9 sporto šakose: lengvosios atletikos, plaukimo, irklavimo, šaudymo iš lanko, dviračių sporto, sunkumų kilnojimo, tinklinio sėdint, krepšinio vežimėliuose ir regbio vežimėliuose rungtyje. Lietuvos sportininkai, kaip, beje, ir Latvijos, „Invictus“ žaidynėse dar nėra dalyvavę. O štai Estija yra nuolatinė žaidynių dalyvė nuo pat 2014 m.
Parodytas palaikymas Ukrainai
Varžytis „Invictus“ gali ne tik kariai siaurąja to žodžio prasme, bet ir karo medikai, žvalgybininkai. Priimami ir dar tarnaujantys, ir tarnybą jau baigę asmenys. Anaiptol ne visi jie buvo sužeisti mūšiuose. Didžioji dalyvių dalis su negalia susidūrė dėl traumų arba susirgę.
Žaidynių atidarymas sulaukė didelio dėmesio, nes ceremonijoje dalyvavo princas Haris su žmona Megan Markle, Europoje viešai pasirodę pirmą kartą nuo 2017 m. Be abejo, garsiai nuskambėjo Ukrainos tema. Haris dar prieš atidarymą susitiko su Ukrainos sportininkais, o šie jam pasakė, kad atvyko „ne tik parodyti savo stiprybę, bet ir pasakyti pasauliui tiesą apie tai, kas dedasi jų šalyje.“
Ukrainiečiai iš Hagos parsivežė 16 medalių. Kai kurie iš jų jau buvo susidūrę su rusiškomis kulkomis. Pavyzdžiui, rutulio stūmimo rungties čempionas Viktoras Legkoduhas 2014 m. per kovas su vadinamaisiais separatistais buvo kelis kartus sužeistas į nugarą. Bronzą šaudymo iš lanko rungtyje laimėjusi Ana Sofija Puzanova per apdovanojimus laikė lentelę su savo mamos Julijos Pajevskajos vardu ir pavarde. Paramedikė J. Pajevskaja taip pat turėjo dalyvauti „Invictus“, tačiau Rusijos pajėgos ją paėmė į nelaisvę.
Įkvepiančios istorijos
Ukrainiečiai į Hagą atvyko papasakoti pasauliui apie savo šalies padėtį, o kiti sportininkai turėjo savų, asmeniškesnių siekių. Ne vienas prizininkas teigė, kad jo tikslas nebuvo apdovanojimas. „Svarbiausia buvo dalyvauti ir parodyti, ką galiu. Medalis – tik papildomas prizas“, – tvirtino rutulio stūmikas iš Australijos Gabrielis Ramonas. „Nuostabu atstovauti savo šaliai, o medalis yra tik priedas“, – sakė Didžiosios Britanijos plaukikė Rachelė Viljamson.
Trijų vaikų motina, buvusi karo medikė Lisa Džonston, kuriai 2016 m. buvo amputuota koja, po pergalės rutulio stūmimo rungtyje atsidūrė Hario ir Megan glėbyje. „Mano didžiausias motyvas dalyvauti žaidynėse buvo parodyti savo vaikams, kad nesvarbu, kas gyvenime beatsitiktų, tu gali susiimti ir pasiekti savo tikslų“, – teigė L. Džonston.
Žaidynės pasižymėjo solidarumo jausmu. Nyderlandų krepšinio vežimėliuose rinktinės žaidėjas Jele van der Stenas negalėjo jose dalyvauti, nes dėl sveikatos būklės atsidūrė ligoninėje. Visgi prieš olandų rungtynes su kanadiečiais J. van der Stenas buvo atvežtas į areną su visa ligoninės lova, kad pabūtų su komandos draugais.
Per visas žaidynes renginiuose apsilankė beveik 100 tūkst. žiūrovų. „Tegul šios savaitės prisiminimai ir jausmai lieka su jumis. Jūs tai padarėte. Jūs pasiekėte savo tikslų ir nudžiuginote savo šeimas. Išvykstate stipresni nei atvykote“, – uždarymo ceremonijoje sakė princas Haris. Planuojama, kad 2023 m. „Invictus“ vyks Diuseldorfe (Vokietija), o 2025 m. – Vankuveryje (Kanada).
Povilas STAKUTIS
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
