„Gamtoje be kliūčių“ – su tokiu šūkiu Lietuvos aktyvios reabilitacijos asociacija (LARA) į savo veiklą įtraukia vis daugiau įvairų renginių, skatinančių negalią turinčius žmones drąsiau išeiti iš namų, pasimėgauti gamta, aktyviomis veiklomis joje. Birštone surengtos respublikinės negalią turinčių žvejų varžybos šio pomėgio entuziastus atviliojo ne tik iš Vilniaus, Alytaus, bet net iš Rusnės ir Klaipėdos.
Postūmis ištrūkti į gamtą
LARA vadovo Aleksandro Pacevičiaus teigimu, žvejyba – tik viena „Gamtoje be kliūčių“ idėją atspindinčių veiklų. „Norime, kad rateliais judantis žmogus nebijotų išvažiuoti į gamtą – prie ežero, upės. Pailsėtų, pabendrautų“, – sako jis.
Praėjusią vasarą pasimėgauti gamta prie Vilniaus pakraštyje tyvuliuojančio Tapelių ežero, kur įrengtas rateliais judantiems žmonėms pritaikytas lieptas, LARA pakvietė negalią turinčius vaikus ir jų šeimų narius, padrąsino juos išmėginti žvejybą, pavaišino žuviene, jiems koncertavo įvairūs atlikėjai.
Po šio renginio žūklės entuziastams A. Pacevičiui ir Aurimui Kosteckui kilo idėja žvejybą mėgstantiems neįgaliesiems organizuoti varžybas. Pirmąsias surengė Daugų ežere. Sumanymas pavyko – susirinko 15 žvejų. Antrosioms varžyboms pasirinko Nemuną – Birštone vyksta profesionalių žvejų varžybos, jo pakrantės tinkamos ir rateliais judantiesiems, yra kur pasistatyti palapines. „Birštono savivaldybė sutiko mus priimti, atleido nuo žvejybos leidimų mokesčio. Neįvykdė tik vieno pažado – neparūpino tualeto“, – apgailestavo A. Pacevičius.
Nemuno žuvingumą panoro išmėginti 12 žvejų. Atvyko ne tik šias varžybas rengusios LARA ir „Alytupio“ sporto klubo nariai, bet žvejai iš Klaipėdos bei Rusnės.
Turi sulaukti savo žuvies
Į Birštoną susirinko tikri žvejybos entuziastai – kone visi su meškere draugauja po 20 ar net 30 metų. Tiesa, jų žvejybinė patirtis – skirtinga. A. Pacevičius pradėjo nuo karpinės žvejybos, o paskui perėjo prie žūklės su fideriu. Žvejybą Aleksandras vadina rimtu sportu – čia reikalinga koncentracija, turi pamatyti mažiausią meškerės galo virptelėjimą. „Kartais net galva svaigsta nuo žiūrėjimo į vieną tašką. Turi sulaukti savo žuvies“, – sako jis.
A. Kosteckas su meškere nesiskiria kokius tris dešimtmečius, o rimčiau į šį pomėgį pasinėrė susipažinęs su Aleksandru. Aktyviai jiedu žvejoja apie 7 metus. Ir tarpusavyje varžosi, kuris daugiau žuvų pagaus. Pernai Dauguose jų laimikis skyrėsi vos 100 gramų. Šįkart jau pati žvejybos pradžia Aurimui buvo sėkminga – užkibę keturi nemaži karšiai leido ramiai tęsti varžybas. „Žuvies aš nevalgau. Ne dėl to žvejoju. Gamta, vanduo – tokia relaksacija. Savaitę nepažvejoji, nervingas daraisi“, – juokauja Aurimas.
Nemuno pakrantėje žvejai įsikūrė burtais ištrauktose vietose maždaug 10 metrų atstumu vienas nuo kito. Meškerėmis, kita įranga, žuvims skirtu pašaru, masalu kiekvienas pasirūpino pats. Pasak A. Pacevičiaus, visa tai nepigiai atsieina. Viena žvejybos išvyka kainuoja apie 300–400 eurų, neįskaitant įrangos, meškerės, palapinės.
Eksperimentuojantis žvejys
Ramūnas Gricius į Birštoną atvažiavo iš Klaipėdos. Šioje žvejų bendruomenėje jis naujokas. Vyras pasakoja žvejojantis beveik 30 metų. „Bočiaus palikimas – vieną kartą išsivedė, ir viskas. Nereikėjo jokių pamokų, pats domėjausi. Iki dabar eksperimentuoju.“ Dažniausiai Ramūnas žvejoja mariose, tvenkiniuose, užtvankose. „Su neįgaliojo vežimėliu ne visur gali privažiuoti, – sako jis.
Į Birštoną Ramūnas atvažiavo gerai nusiteikęs – prieš tris dienas iki šios kelionės su uošviu dalyvavo Plungėje vykusiose lynų gaudymo varžybose. Pagavę 2,2 kg sveriantį lyną, tapo jų nugalėtojais, nors dėl geriausiųjų titulo varžėsi net 25 komandas. Kibimu Nemune vyras irgi nesiskundė.
„Klaipėdoje nėra nieko panašaus. Žmones su negalia vienijančių organizacijų yra, bet jų veiklos – ne man. Molio lipdyti aš nenoriu, man reikia aktyvumo, – pasakoja dėl stuburo ligos nuo 19 metų rateliais judantis vyras. – Palangos reabilitacijos ligoninėje baigiau juvelyrų mokymus, dabar dar ir tatuiruotes darau. Man pagalbos nereikia, viską pats pasidarau. Ir guostis nemėgstu.“
Nauja patirtis
Nors į varžybas susiriko nemažą stažą turintys žvejybos entuziastai, vis dėlto vyrai neslėpė įgiję ir naujos patirties. „Alytupio“ sporto klubo vadovas Rolandas Baranauskas sako paprastai žvejojantis ežeruose. „Tekančiame vandenyje nebuvau bandęs“, – sakė jis.
Alytiškiui Gintautui Barysui naujovė buvo žvejyba su fideriu. „Aš užaugęs ant Nemuno kranto. Kabliukas, švinukas, pasišeri, meti, trauki, – ilgamete žvejybine patirtimi dalijosi Gintautas. – Mes žvejojam su plūdėm, o fideris man buvo naujiena. Čia ir ritės kitokios, ir šeryklėlės, ir valą suraišioti reikia mokėti. Gerai kad sūnus Modestas galėjo kartu važiuoti – Nemune žvejoti įpratęs, ir reikiamą įrangą turi. Be to, iš vežimėlio man sunku užmesti meškerę, kiek reikia. Su švinuku numetu, bet su šerėklyle visai kitaip skrenda. Dar reikia žiūrėti, kad kabliukas neužsikalbintų. Vakar Egdaras taip užsimojo, kad kabliukui už žolės užsikabinus net meškerę sulaužė.“
Edgaras Čiaplinskas sako šio įvykio nesureikšminantis, juolab kad į Birštoną ne vieną meškerę atsivežė. „Vis perki, keiti meškeres, ieškai, kuri patiktų, geriau spyruokliuotų, žuvį traukiant didesnį malonumą suteiktų. Vakar sulūžusi buvo iš tų patinkančių“, – šypsosi į Lietuvą atostogoms grįžęs Vokietijoje krepšinį vežimėliuose žaidžiantis vaikinas. Apie 10 metų žvejojantis Edgaras, kaip ir daugelis, pradėjo nuo plūdinės meškerės, paskui draugui pasiūlius pabandė žvejoti su fideriu – patiko. Taip dabar ir žvejoja. Tiesa, šįkart žūklė nelabai sekėsi. „Atrodo, ir pašarai neblogi, ir masalą kaitalioji, ieškai geriausio derinio, bet tokia diena, nekimba ir gana. Tik kelis žuveliokus pagavau, – atviravo Edgaras. – Mes naujokai, atsigriebsim kitais metais.“
Didžiausias laimikis
Po 6 valandas trukusios žūklės prasidėjo emocingiausia varžybų dalis – laimikio svėrimas. Šios atsakomybės ėmęsis Ričardas Zaiko labai atidžiai fiksavo kiekvieno žvejo pagautų žuvų svorį. Buvo renkama ir didžiausia žuvis. Abiejų rungčių laimėtoju šįkart tapo A. Kosteckas – jo laimikis svėrė 3 kg 36 g, o didžiausias karšis – 965 g. Ant vienintelio Aurimo meškerės užkibo ir visas žuvis išbaidžiusi lydekaitė. Tik laimikio svorio ji nepadidino, nes tebuvo apie 40 cm ilgio, o pagal žvejybos taisykles tokio dydžio lydeką privalu iš karto paleisti. Antra vieta atiteko klaipėdiškui R. Griciui, trečia – alytiškiui Giedriui Kavaliauskui, ketvirta – taip pat alytiškiui R. Baranauskui, o A. Pacevičius šįkart liko penktas. Jiems visiems įteiktos simbolinės žvejo skulptūrėlės. Visi varžybų dalyviai apdovanoti medaliais, rėmėjų skirtomis žvejyboje praversiančiomis dovanomis. Žvejus pasveikino ir padėkas bei simbolines dovanėles įteikė VšĮ Tarptautinės socialinės akademijos direktorė Angelė Bajorienė. Puikia dovana varžybų dalyviams tapo ir Donato Jovaišos arba Šefo Pandos, taip pat ir profesionalaus žvejo, dukart Lietuvos čempiono, daugybės pasaulio žvejybos čempionatų dalyvio, čia pat, Nemuno pakrantėje, pagamintas gardus plovas. Beje, jis pats pasisiūlė pamaitinti žvejus, neprašydamas už tai jokio atlygio.
Žvejų varžybas vainikavo ir dar vienas gražus gestas. Birštono oreivių klubas „Audenis“ varžybų nugalėtojui skyrė ypatingą prizą – skrydį oro balionu. A. Kosteckas prizą įteikusio Tomo Kairio papašė šį skrydį padovanoti nepasiturinčiai šeimai ar vaikui su negalia.
Varžybų akimirkos.
Aldona DELTUVAITĖ
Autorės nuotr.
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
