Sporto žaidynėse – galimybė išbandyti jėgas ir papildyti medalių kolekciją

Olimpinis principas – svarbiausia dalyvauti

XIV Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynių dalyvių pasveikinti atvykęs Karinių oro pajėgų orkestras davė puikų impulsą netrukus prasidėsiančioms varžyboms. Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas iš visos šalies susirinkusiems dalyviams dėkojo už neblėstantį sportinį entuziazmą, o Kauno rajono meras Valerijus Makūnas patikino, kad rajono sporto erdvės visada atviros sveikos gyvensenos, bendravimo siekiantiems žmonėms. „Džiaugiuosi, kad tokios varžybos Garliavoje vyksta jau trečią kartą, kad kiekvienas pagal savo galimybes gali pasirinkti sporto šaką, dalyvauti, atrasti save ir bendrauti“, – per iškilmingą žaidynių atidarymą kalbėjo V. Makūnas, linkėdamas nepamiršti svarbiausio olimpinės dvasios principo: dalyvauti ir, žinoma, su gera nuotaika praleisti šią dieną.

„Sportas labai svarbus neįgaliesiems, nes jis padeda sustiprėti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Negalią turinčiam asmeniui labai svarbu žengti pirmą žingsnį, o tuomet ateina suvokimas, kad ir su negalia žmogus gali siekti aukštumų“, – į žaidynių dalyvius kreipėsi paralimpinių žaidynių vicečempionas, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas Kęstutis Skučas.

Žaidynėms dar neprasidėjus įteiktas ir pirmasis apdovanojimas – Seimo narės Orintos Leiputės padėkos raštas ilgamečiam žaidynių teisėjui Benui Miliui.

Krepšinio aikštelėje – azartiška 3x3 rungtis.

Bočia populiarumo nepraranda

Garliavos sporto ir kultūros centro salė žaidynėms pradėta ruošti dar iki prasidedant iškilmingam jų atidarymui – juostomis sužymėtos bočios žaidimo aikštelės. Šis žaidimas paprastai sutraukia daugiausiai dalyvių. Ir šįkart jame dalyvavo 38 komandos, kiekvienoje – po 3 žaidėjus. „Trys komandos – iš Kėdainių ir Kauno maltiečių – žaidė silpnųjų grupėje, jų komandas sudarė po du žaidėjus, – sako ilgametė šios sporto šakos puoselėtoja ir žaidynių teisėja Irena Sadauskienė. – Būtent tokie žaidėjai šiai sporto šakai gali atstovauti ir paralimpinėse žaidynėse.“

Vilkaviškio krašto neįgaliųjų draugijos pirmininkės ir komandos narės Valės Masiliūnienės teigimu, bočia – vienas mėgstamiausių draugijos narių sportinių žaidimų. Į Garliavą atvyko net 3 vilkaviškiečių komandos. „Bočią žaidžiame jau seniai ir varžybose dalyvaujame nuo pat pirmųjų Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynių, kuriose užėmėme II vietą, – pasakoja V. Masiliūnienė. – Aukso medalį iškovojome ir atrankinėse Kazlų Rūdoje vykusiose varžybose, bronzos – Marijampolėje surengtoje „Olimpinėje mylioje“.

Tokie rezultatai – ne atsitiktiniai. „Treniruojamės kiekvieną savaitę, o jeigu artėja kokios rimtos varžybos – ir triskart per savaitę. Treniruotėms turime visas sąlygas – galime rinktis savivaldybės sporto centro salėje, – sako V. Masiliūnienė. – Be bočios, dar mėtome krepšinio baudas, lankus, smiginio strėlytes, žaidžiame šaškėmis.“ Daugelį šių rungčių 12 iš Vilkaviškio atvykusių sporto entuziastų išbandė ir Garliavoje.

Bočios žaidimo aukso medalius I. Mačiukas įteikė Kėdainių neįgaliųjų reabilitacijos ir sporto klubo komandai, Vilkaviškio krašto neįgaliųjų draugijos komanda laimėjo II vietą, o Pakruojo rajono neįgaliųjų draugijos komandos nariai pasipuošė bronza.

Azartiškasis rankų lenkimas

Rankų lenkimo rungtis visada sulaukia bene daugiausiai žiūrovų ir sirgalių susidomėjimo bei palaikymo. Dalyvių joje taip pat netrūksta – šiemet rankų stiprumą išbandė 26 žaidynių dalyviai: 12 moterų ir 14 vyrų. Visi dalyviai pagal svorio kategorijas buvo suskirstyti į dvi grupes: vienoje varžėsi moterys iki 60 kg, kitoje – daugiau kaip 60 kg sveriančios, vyrų grupėje skiriamoji svorio riba – 80 kg. Šioje rungtyje lenkiama ir dešinė, ir kairė rankos, varžybų dalyviai rungiasi sėdėdami. Nuo pat pirmųjų Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynių šiai rungčiai teisėjauja B. Milius. Teisėjas iš Mažeikių atsiveža ir jai skirtą specialų stalą.

Finalinės kovos dėl čempiono vardo vyrų grupėje vyko tarp gerai vienas kitą pažįstančių varžovų – kėdainiškio Adolfo Bieliausko ir pakruojiškio Ričardo Vladičkos. Adolfas kovą laimėjo lenkdamas kairę ranką, Ričardas – dešinę.

„Pirmą kartą per 5 metus pralaimėjau, – neslėpė visą gyvenimą sportuojantis, daug metų kovine savigyna užsiiminėjęs A. Bieliauskas. – Prieš metus per treniruotę patyriau traumą, dabar ši ranka silpnesnė.“ Prieš 7 metus kojos netekęs ir neįgaliojo vežimėliu judantis vyriškis pasakoja tarprajoninėse rankų lenkimo varžybose pradėjęs dalyvauti 2016 m. Šiandien jis – ne vieną tarptautinę taurę laimėjęs, Lietuvos rankų lenkimo čempiono vardą iškovojęs sportininkas.

Ričardas rankų lenkimu irgi jau seniai domisi. „Gal prieš 20 metų dalyvavau pirmose varžybose, – pasakoja jis. – Pradėjau būdamas 15 metų. Visas sporto šakas esu išbandęs. Rankų lenkimas labiausiai „prilipo“. Šiemet Lietuvos rankų lenkimo čempionate laimėjau II vietą.“ Rungtį emocingais šūksniais baigęs vyras neslepia, kad šaukiant išsiskiria adrenalinas, atsiranda energijos. Tokia taktika ypač padeda, jeigu vyksta lygi kova.

Vyrams nenusileido ir moterys. Nieko nenustebino kuršėniškių Angelės Lideikienės ir Elenos Adomaitienės bei radviliškietės Irenos Vilniuvienės (svorio kategorija – daugiau kaip 60 kg) pergalės: lenkdama kairę ranką I vietą iškovojo A. Lideikienė, o dešinę – I. Vilniuvienė. E. Adomaitienė abiejų rankų lenkimo rungtyse pelnė sidabrą.

„10 metų Daugėlių statybinių medžiagų susivienijime kartu su vyrais kroviau plytas, čia ir „užsidirbau“ tokią muskulatūrą, – juokauja Angelė, tačiau priduria, kad norint dalyvauti rankų lenkimo čempionatuose to nepakako. – Kai 1998 m. nustatė negalią ir susidomėjau rankų lenkimu, nemokėjau nei kaip įsikibti, nei kaip tą ranką lenkti. Bet jau pirmose Šiauliuose vykusiose varžybose užėmiau trečią vietą.“ Dabar Angelė atstovauja ne tik Kuršėnų neįgaliųjų sporto klubui „Atgaiva“, bet ir klubui „Edinas“, 3 kartus per savaitę lanko treniruotes. „Dalyvauju ir Lietuvos rankų lenkimo čempionate, pernai Europos čempionate užėmiau I vietą“, – pasidžiaugia moteris.

Apie 20 metų rankų lenkimo varžybose dalyvauja ir E. Adomaitienė. „Aš – kaimo vaikas, nuo 7 metų dirbau vyriškus darbus, – pasakoja Elena. – Gal iš tėvo tą stiprumą paveldėjau.“

Rankų lenkimas populiarus ir Radviliškio rajono neįgaliųjų draugijoje. Eugenija Mončauskienė moterų grupėje (svorio kategorijoje iki 60 kg) lenkdama kairę ranką užėmė II vietą, o dešine – pelnė aukso medalį. Tarp vyrų (sveriančių daugiau kaip 80 kg), lenkdamas dešinę ranką, III vietą užėmė radviliškietis Marius Matuzevičius.

Lemiama dviejų lygių varžovų – A. Bieliausko ir R. Vladičkos – kova.

Dalyvių gausa – ir prie šachmatų, ir prie smiginio lentų

Daug žaidėjų visada sulaukia ir šaškių bei šachmatų rungtys. 3 iš 4 į Garliavą atvykusių Jonavos rajono neįgaliųjų draugijos narių pasirinko būtent šias rungtis: Vilmantas Morkaitis ir Steponas Aponavičius žaidė šaškėmis, o Marius Glinskas – šachmatais. Marius tapo šios rungties nugalėtoju ir pelnė aukso medalį.

Kėdainiškis Romualdas Račinskas taip pat pasirinko šachmatų rungtį. Puikiai startavęs ir dvi pirmąsias partijas laimėjęs vyras sakė šiuo sportu besidomintis nuo jaunystės. „Buvau pasiruošęs susitikti su 7 žaidėjais, tačiau ilgai trunkančios partijos ir žaidėjų gausa pakoregavo varžybų eigą ir buvo nuspręsta žaisti po 4 partijas“, – sakė nuolatinis Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynių dalyvis. Kiti varžovai buvo „kietesni riešutėliai“, tačiau R. Račinskas iš prizininkų neiškrito – I. Mačiukas jam įteikė bronzos medalį.

„Į žaidynes atvažiavome dviese. Kol vyras žaidė šachmatais, aš dalyvavau smiginyje, – pasakojo Nijolė Račinskienė. – Neblogai pasisekė – surinkau 72 taškus. Būna ir geriau – esu ir 80, o sykį net 110 taškų surinkusi.“

Prie ypatingo pasirengimo nereikalaujančios smiginio rungties visada nusidriekia nemaža eilutė – joje paprastai dalyvauja visų į žaidynes atvykusių organizacijų ar sporto klubų atstovai. Ilgokai pirmavusi 87 taškus surinkusi Šiaulių miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė Romualda Petronienė šįkart nusileido tik I vietą užėmusiai kėdainiškei Gražinai Zvicevičienei.

Emocijų netrūksta ir krepšinio aikštelėje – atkaklios kovos vyksta ne vien 3x3 rungtyje, bet ir mėtant baudas. Čia atskirai varžosi vaikštantys ir rateliais judantys žaidynių dalyviai, vyrai ir moterys. Tiesa, rateliais judančios krepšininkės šįkart nerungtyniavo. Krepšinio varžybose 3x3 neįgaliųjų vežimėliuose I komandinę vietą laimėjo Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos sportininkai Darius Grigas, Alijus Čistovas ir Modestas Tarasevičius. Diplomais ir medaliais apdovanoti ir kiti šių rungčių nugalėtojai.

XIV Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės ir jų regioninės varžybos bendrai finansuojamos Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas.