Zenonas Misiūnas išugdė ne vieną specialiosios olimpiados dalyvį.

Zenonas Misiūnas – profesionalus slidininkas, specialiosios olimpiados prezidentas, treneris. 17 metų vadovavo Utenos specialiajai mokyklai-daugiafunkciam centrui, daugiau nei 30 metų treniruoja intelekto negalią turinčius vaikus ir jaunuolius. Treniruotėse, varžybose ir kelionėse į turnyrus svečiose šalyse Zenonas ne tik artimai pažino negalią turinčius vaikus, bet ir įsitikino, kad aktyvus sportas yra pati geriausia neįgaliųjų įtrauktis į visuomenę.

„Arkos“ bendruomenės vadovas Gedas Malinauskas su bičiuliais.

Gedas Malinauskas – „Arkos“ bendruomenės vadovas. Jis pasakoja, kad su šios bendruomenės nariais, kuriuos jis vadina bičiuliais, ir per karantiną patiria džiugių akimirkų. Visi kartu vis labiau įgunda naudotis technologijomis, kasdien per internetą susijungia bendrai maldai ir gyvena gyvų susitikimų ilgesiu.

Silvijana Bilskytė (centre) su savo aktoriais.

Silvijana Bilskytė, neįgaliųjų dienos centro „Šviesa“ teatro trupės vadovė, karantino metu negali kurti spektaklių. Su aktoriais, kurių labai pasiilgo, lieka tik pokalbiai telefonu. Trupei Silvijana vadovauja jau 25-erius metus. Tiek pat metų trunka ir jos pažintis su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis.

Sandra Ragaišytė. Lino Bražionio nuotr.

Coliukiškas – 130 cm – ūgis uteniškės Sandros Ragaišytės gyvenimui iššūkių nepagailėjo. Sveikatos problemos, patyčios, nesėkmingos darbo paieškos, emigrantės patirtis – ir tai tikrai dar ne visas jos patirtų išgyvenimų sąrašas. „Ar kam rūpi, kad esu išsilavinusi, plataus akiračio, komunikabili? Ne! Svarbiausias dalykas – tie 40 cm, kurių neužaugau“, – dar neseniai taip savo situaciją apibūdinusi Sandra dabar prisipažįsta vos spėjanti suktis – tiek įvykių, naujų patirčių šiandien jos gyvenime!