Gintaras Balčiūnas, Jurdaičių (Joniškio r.) socialinės globos namų socialinis darbuotojas, juda neįgaliojo vežimėliu, bet savo bendradarbiams ir globotiniams jis nėra neįgalus – tiesiog vienas iš kolegų. Gintaras nuoširdžiai papasakojo, kodėl jis tapo socialiniu darbuotoju ir kaip sekasi darbas.
Nesustabdoma optimistė
Tauragiškė Kristina Liolaitė, beveik 30 metų judanti neįgaliojo vežimėliu, nemėgsta ramiai gyventi. „Nuo vaikystės esu nenuorama, – sako ji, pridurdama, kad darbe patirta trauma jos charakterio nepajėgė pakeisti. Atvirkščiai, padėjo dar labiau atsiskleisti Kristinos pozityvumui.
Išbandymai grūdina ir veda pirmyn
Edvardas Blaškevičius daugiau nei prieš 20 metų pateko į autoavariją. Vaikinas iškentė daug operacijų, kaip pats sako, medikų buvo surinktas iš gabaliukų. Tačiau šiandien jis ne tik vaikšto, bet ir vadovauja savo įkurtai įmonei UAB NKC (kompiuterių servisas). Tapo puikiu plaukiku, dabar jau – plaukimo treneriu, moko plaukti vaikus su negalia. Kartu su bendraminčiais įkūręs labdaros fondą padeda sunkiau gyvenančioms, neįgalius vaikus auginančioms Vilniaus rajono šeimoms. Edvardas sutiko pasakoti apie patirtus iššūkius ir savo pastangas judėti vis pirmyn.
Negalėčiau gyventi tik dėl savęs
Irma Zabulionytė juda tik su ramentais, o tolesnius atstumus įveikia neįgaliojo vežimėliu, tačiau negalia netrukdo jai vadovauti Panevėžio agentūrai „SOS vaikai“, šiemet mininčiai 30 metų veiklos jubiliejų. Irma ir jos komanda padeda vyrų skriaudžiamoms moterims, jų vaikams, rūpinasi, kad smurtą patyrusiosios išdrįstų keisti savo gyvenimą. Moterys žino, kad Irmai gali skambinti ir vidurnaktį. Visada bus išgirstos ir gaus pagalbą. Iš kur tas I. Zabulionytės atkaklumas, ryžtas, valia, nusiteikimas dirbti kitų labui?