Džiaugiuosi, kad liga leidžia gyventi visavertį gyvenimą

Kupiškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Bronė Kaleinikovienė.

Kaip aš pažinau negalią
Nustatymai

Ne vienus metus gydytojai hematologai ir onkologinius ligonius vienijančios asociacijos „Kraujas“, „Pola“ kovojo už tai, kad būtų kompensuojami pažangesni vaistai kraujo vėžiui gydyti. Kupiškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Bronė Kaleinikovienė, pati jau daugiau nei 10 metų gyvenanti su kraujo liga, džiaugiasi, jog galėjo bent kiek prisidėti, kad šis tikslas būtų pasiektas.

Liga atėjo tyliai

Liga į B. Kaleinikovienės gyvenimą atėjo 2008 metais. Tuomet moteris nieko ypatingo nejautė, tik bendrą silpnumą, nei iš šio, nei iš to išbėrė. Nieko blogo neįtarė – juk nuovargio ir bėrimo priežasčių gali būti daugybė. Labiau išgąsdino rentgeno nuot­raukos – jose buvo matyti kompresinis stuburo slankstelių lūžis. Kraujo tyrimas parodė didelį kraujo nusėdimą. Atlikus detalesnius tyrimus B. Kaleinikovienė išgirdo, kad serga mielomine kraujo liga (paaiškėjo, kad ir stuburo kaulai lūžo dėl to, kad buvo paveikti ligos). Laimei, I stadija.

Daktarai svarstė įvairius gydymo variantus, tačiau aplinkinių meiliai Bronele vadinama moteris nedvejojo – pasitarusi su dukromis nutarė imti jautį už ragų ir pradėti gydytis chemoterapija. Jau buvo susitarusi ir dėl kaulų čiulpų transplantacijos, bet sutrukdė netikėta trauma – lūžo žastikaulis. Taigi pirmiausia teko ištverti kitą operaciją. Tik atsigavus po jos buvo galima svarstyti apie rimtesnes procedūras. Kaulų čiulpų transplantacija – labai rimtas dalykas, juk prieš ją imunitetas sumažinamas iki minimumo.

B. Kaleinikovienė prisimena, kad buvo labai sunku įveikti šį kelią – reikėjo mokytis net vaikščioti, jau nekalbant apie didžiulį organizmo išsekimą. Maža to, teko kovoti su infekcijomis – buvo užklupęs plaučių uždegimas. Moteris dėkinga savo šeimai, ypač trims dukroms, kurios labai palaikė, skatino nepasiduoti, padėjo fiziškai ir morališkai. Juk tuo metu pati nieko negalėjo – tik gulėjo kaip daržovė. „Visi bendromis jėgomis ir stojomės“, – sako B. Kaleinikovienė.


Reikia nuolat kovoti

Rezultatai pradžiugino – 2 metus kraujo rodikliai buvo labai geri. Po to liga vėl atsinaujino. Teko iš naujo pradėti gydymą. Šį kartą chemoterapiją moteris labai sunkiai pakėlė. Blogai jautėsi, prasidėjo kojų polineuropatija (pasidarė sunku vaikščioti, vargino skausmai). Vis dėlto liga dar kartą atsitraukė. Ir vėl 2 metai ramybės. Po to – trečias recidyvas. Tuomet gydytojai jai pritaikė pažangesnius vaistus, kurie padėjo. Tačiau neilgam – pagerėjimą vėl keitė pablogėjimas. Taip visą dešimtmetį. Ir dabar B. Kaleinikovienė nuolat su nedidelėmis pertraukomis geria cheminius preparatus. Liga tapo nuolatine palydove – visą laiką turi būti pasirengus su ja kovoti. Reikia susitaikyti ir su daugybe kitų ligų – polineuropatija, diabetu, astma, nuolatiniais skausmais. Vartojant hormonus su chemija kyla cukrus, kraujospūdis. „Reikia gerai pagalvoti, kokios ligos neturiu. Ką čia daug kalbėti apie tą sveikatą“, – ranka numoja moteris.

B. Kaleinikovienė atvira – su vaikais aptarė ir blogiausią scenarijų. Tai natūralu ir nieko negali pakeisti. Stengiasi gyventi tuo, kas yra šiandien – vengti didelių išgyvenimų, būti aktyvi. Ir ašarų dėl ligų nelieja. „Aš dėl anūko galiu susigraudinti, o dėl savo sveikatos – ne. Yra bėda, yra ir roda“, – tokio principo laikosi moteris. Ji sako linkusi ne pulti į neviltį, o spręsti problemas.


Siekia, kad vaistai būtų prieinami

B. Kaleinikovienė džiaugiasi, kad galėjo prisidėti prie pažangesnio onkologinių ligonių gydymo. Jos teigimu, parinkti tinkamus vaistus kraujo ligoms gydyti labai sunku. Jai pasisekė – vaistai tiko. Tačiau daugelis sergančiųjų nesulaukia galinčio padėti gydymo. Kai kurie vaistai registruoti Europos Sąjungoje, pripažįstami kaip efektyvūs ir saugūs, jų nauda įrodyta, o Lietuvoje nekompensuojami. Po aktyvių onkologinėmis ligomis sergančius žmones vienijančių organizacijų žygių, tarp jų – ir B. Kaleinikovienės kreipimosi, Sveikatos apsaugos ministerija priėmė sprendimą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti 4 preparatus, skirtus onkologinėms ligoms gydyti. Jie bus prieinami nuo liepos mėnesio. Šis procesas užtruko bene 5 metus.

Pasak B. Kaleinikovienės, jai labiausiai rūpi jauni žmonės (nes liga vis jaunėja) – norisi, kad jie būtų gydomi kuo kokybiškiau, kad vaistai kuo mažiau pažeistų organizmą. „Šie preparatai – tai ilgesnis žmonių gyvenimas, laimingos šeimos ir daug gerų darbų Lietuvai. Jei yra išrasti geriausi gydymo būdai, kodėl mes jų netaikome sergant tokiomis rimtomis ligomis? Turime labai gerų specialistų, reikia tik duoti jiems įrankį dirbti“, – dalijasi mintimis B. Kaleinikovienė ir džiaugiasi, kad pagaliau onkologiniai ligoniai buvo išgirsti.


Svarbu nenustoti bendrauti

B. Kaleinikovienė susitaikė su liga ir džiaugiasi, kad gali realizuoti save – dar vairuoja, vadovauja neįgaliųjų draugijai, yra onkologinių ligonių organizacijų „Kraujas“ ir „Pola“, LSDP Kupiškio skyriaus tarybos narė. „Džiaugiuosi, kad liga leidžia gyventi visavertį gyvenimą, dirbti mėgstamą darbą, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Labai malonu, kai kažkam dar gali padėti“, – sako Kupiškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė. Ji visiems pataria – nesvarbu, kad užklupo sunki liga – ieškokite, kur galite save realizuoti. Svarbu nenustoti bendrauti, neužsidaryti. Niekada nežinai, kas laukia rytoj. Dėl to reikia džiaugtis tuo, kas yra dabar. Štai praeis karantinas ir vėl bus galima drąsiai apkabinti mylimus anūkus, pasidžiaugti jų sukurtais darbeliais, išdaigomis – argi tai ne laimė?

Emilija STONKUTĖ
Aldonos Milieškienės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt