Nesunku būti truputį geresniam negu reikia

Su Inga Filipovič Makalius važiavo į Pūčkorių atodangą.

Kaip aš pažinau negalią
Nustatymai

Kelionių organizatorius, lyderiaujantis kelionių internetu pardavėjas Rimvydas Širvinskas-Makalius visuomet stengiasi sudaryti sąlygas keliauti negalią turintiems žmonėms. Deja, Rimvydas bei jo vadovaujamos įmonės darbuotojai dažnai atsiduria aklavietėje ir turi nuleisti rankas – daugybė vietų nėra pritaikytos žmonėms, turintiems judėjimo ar kitą negalią. Prie daugelio organizuojamų kelionių aprašymų jie privalo pridurti, kad ši ar kita kelionė tokiems žmonėms nėra tinkama. R. Širvinskas sako, kad dėl to labai liūdna. Iš arčiau pažinęs negalią turinčius žmonės, išgirdęs apie jų problemas Rimvydas entuziastingai ėmėsi padėti.

Kolegė nuvedė į neįgaliųjų dienos centrą

Rimvydas pasakoja, kad padėti neįgaliesiems paskatino jo įmonėje dirbanti ilgametė gidė Marija Šimonelienė. Moteris turi neįgalų sūnų. Ji labai gerai žino, su kokiomis bėdomis susiduria tėvai, auginantys negalią turinčius vaikus. Ne vieną savo vedamą ekskursiją ar kelionę ji skiria tokioms šeimoms.

Marija Rimvydą ir atvedė į neįgaliųjų dienos centrą „Vilniaus Viltis“. Makalius šiame centre vedė viktorinas, aktyviai dalyvavo užsiėmimuose, pasakojo apie keliones. „Gavau daug gerų emocijų, nes pamačiau, kad žmonės, kurių mūsų visuomenėje dar daug kas nesupranta, yra atviri, be galo nuoširdūs, norintys bendrauti, – prisimena Rimvydas ir kartu apgailestauja, kad šiame dienos centre buvo jau senokai ir žada greitai vėl apsilankyti. – Centro senbuviai laukia svečių – jie pristatė savo kūrinius, dailės darbus, net paruošė spektaklį, kurį visi kartu žiūrėjome ir vėliau aptarinėjome. Manau, kad visi, kurie turite ką papasakoti, esate laukiami specialiųjų poreikių turinčių žmonių.“


Turizmo sektorius dar turi stipriai pasistengti

R. Širvinskas pasakoja, kad kuo daugiau bendravo su negalią turinčiais žmonėmis, tuo daugiau sužinojo apie jiems iškylančias problemas. „Turizmo sektoriuje dar tiek daug nepadaryta, kad ir negalią turintys žmonės galėtų laisvai, patogiai, oriai keliauti, – apgailestauja jis. – Man atrodo, tinkamiausios kelionės negalią turintiems žmonėms – kruizai. Čia aplinka visiškai pritaikyta. Ir Turkijoje yra puikių viešbučių, kurių beveik visa teritorija pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia, jie gali patekti ir į baseiną. Kai ten lankiausi, buvau maloniai nustebęs“, – įspūdžiais dalijasi Makalius.

Puikiu pavyzdžiu jam tapo keliautoja Aistė, kuri po pasaulį žvalgosi judėdama neįgaliojo vežimėliu. Rimvydą žavi merginos savarankiškumas, drąsa, vis dėlto bendraudami jiedu priėjo išvadą, kad keliaujant neįgaliojo vežimėliu būtini bendrakeleiviai, kurie reikiamu momentu padėtų. „Aistė iš tiesų labai savarankiška“, – sako Rimvydas.

Su Laurynu ir Irena Makalius vyko apžiūrėti Valdovų rūmų.

Daug patirčių per vieną dieną

Vardan kilnaus tikslo R. Širvinskas buvo tapęs neįgaliesiems skirto „Socialinio taksi“ vairuotoju. Tapęs portalo aukok.lt iniciatyvos „Tapk ambasadoriumi“ dalimi Makalius ne tik socialiniame tinkle pakvietė rinkti lėšas neįgaliesiems vežti pritaikytam taksi automobiliui, bet ir pats sėdo prie „Socialinio taksi“ vairo. „Vienai dienai“, – patikslina Rimvydas ir priduria, kad ši patirtis buvo nuostabi.

„Jaučiausi neįtikėtinai gerai, tai buvo viena geriausių patirčių mano gyvenime, sakau tai labai nuoširdžiai ir atvirai! Susipažinau su nuostabiais žmonėmis – tiek su dirbančiais „Socialiniame taksi“, tiek su šio projekto klientais“, – prisimena Makalius.

Projekto metu Rimvydas kartu su bendrakeleiviais Laurynu ir Irena vyko apžiūrėti Valdovų rūmų, kuriuose gali lankytis ir rateliais judantys žmonės. „Nustebsite, bet man apsilankymas Valdovų rūmuose taip pat buvo pirmas – anksčiau niekada nesu buvęs. Tačiau patyrėme nuotykių... Iš pradžių sugedo vienas keltuvas, padedantis įveikti laiptus, o paskui su Laurynu užstrigome lifte! Laimei, mano bendrakeleiviai šį įvykį priėmė kaip linksmą nuotykį. Iš šalies žvelgiant į negalią turinčių žmonių apsilankymą muziejuje, man susidarė įspūdis, kad kiek­vienai kliūčiai įveikti reikia vis kito darbuotojo – atrakinti keltuvui, paskui užrakinti... Juk galime ir patys tuos mygtukus pasispausti, kam tuos keltuvus rakinti ir taip sukelti nepatogumų neįgaliesiems – tai mane kiek nustebino. Tikiu, kad viskas keisis tik į gerą, o darbuotojai buvo neįtikėtinai paslaugūs“, – pasakoja Rimvydas.

R. Širvinskas susipažino ir su Viktoru Topol, su kuriuo nuvyko į VU Botanikos sodą. „Ne gėlės mums buvo įdomiausia, o pabendrauti ir pasipasakoti. Viktoras yra net pasaulio čempionas, o taip pat mentorius“, – pasakoja Rimvydas.

Su Inga Filipovič Makalius važiavo į Pūčkorių atodangą ir apsikeitė dovanomis: ji įteikė savo įgarsintą „Mažąjį princą“, o Makaliaus padovanoti tušinukai papildė jau daug metų Ingos renkamą kolekciją.

„Keisčiausia buvo tai, kad pirmą pusdienį tikrai šlapias vairavau, nes jutau milžinišką atsakomybę. Tik po 6 valandų prisiminiau, kad nei valgiau, nei atsigėriau. Mūsų suplanuotas 6 valandų maršrutas bendraujant ir neskubant prasitęsė iki 9 valandų! Susipažinau su nuostabiais žmonėmis ir pasisėmiau labai daug žinių. Prisiklausiau įspūdingų istorijų“, – prisimena Makalius.

Praleidęs dieną prie „Socia­linio taksi“ vairo, R. Širvinskas daugiau sužinojo apie kitus – žmones rateliuose, jų veik­lą ir sako supratęs, kad dažnai net pats nebūna toks aktyvus ir veiklus, kaip tie, kuriems judėti daug sudėtingiau.

R. Širvinskas įsitikinęs, kad negalią turintiems žmonėms privalome suteikti galimybę pirmiausia oriai gyventi, kaskart neprašant kitų pagalbos, o tuomet atsiras ir būdų atostogauti taip, kaip jiems norisi, ir keliauti ten, kur jie patys nori.

Eglė KULVIETIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt