Birštono savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkei Julijai Senavaitienei šie metai – neeiliniai. Sausio pradžioje ją pasiekė žinia, kad yra išrinkta Birštono krašto Metų žmogumi, šiandien (vasario 4 d.) moteris mini gražų savo gyvenimo jubiliejų, artėja ir dar viena reikšminga sukaktis – Neįgaliųjų draugijos, kuriai vadovauja nuo pat jos įsikūrimo, 30-metis. Beveik pusė gyvenimo atiduota neįgaliesiems, o į jos pačios, jos šeimos gyvenimą negalia pasibeldė dar anksčiau.
Išmokau šypsotis be svarbios priežasties
Festivalio „Debesų pieva“ organizatorius, muzikantas, kompozitorius, socialinių projektų autorius, keliautojas Kęstutis Kaupas į šį festivalį visuomet kviečiasi ir negalią turinčių žmonių. Paklaustas, kodėl jo rengimas festivalis vadinasi „Debesų pieva“, Kęstutis sako, kad visi debesys skirtingi, bet kiekvienas jų savaip tobulas. „Kiekvienas, atvykęs į mūsų stovyklą, tampa savotišku debesimi, o mes, organizatoriai, stengiamės jam padėti atsiskleisti“, – sako Kęstutis. Stovykloje „Debesų pieva“ negalima kitų skaudinti ar lyginti, kuris geresnis ar prastesnis. Sutariame, kad apie stovyklą pakalbėsime vėliau, ir klausiu Kęstučio apie pirmąją jo pažintį su neįgaliaisiais.
Iš pasalų užklupusi negalia neatėmė tikėjimo gyvenimu
Niekada nežinai, kokių staigmenų gali sulaukti iš likimo. Kartais jos nudžiugina, kartais persmelkia liūdesiu, nerimu, neviltimi. Vilkaviškietis Alvydas Žemantauskas irgi nesitikėjo, kad liga taip pakeis jo gyvenimą. Vis dėlto jis nesiskundžia ir nedejuoja, bet ramiai priima gyvenimą su visais jo iššūkiais ir nepraranda tikėjimo ateitimi.