Dr. Giedrė Pranaitytė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, Frankofonijos šalių centro koordinatorė, sutinka pasikalbėti tik tada, kai pažadu vengti graudulingų nuotaikų dėl žmonių su negalia problemų. Giedrė nuo gimimo turi judėjimo negalią, bet tai jai nesutrukdė baigti net trejas studijas, parašyti doktorantūros mokslinį darbą, įvairių straipsnių, monografiją, dirbti su studentais, keliauti. „Ar tavo gyvenimas visavertis, priklauso tik nuo tavęs paties“, – sako mokslininkė.
Negalia negali atimti to, ką turi savyje
Aurelijaus Sabaliausko pieštus portretus ir šaržus pirmą kartą išvydau naršydama internete. Sužavėjo jo gebėjimas savitai pažvelgti į kitą žmogų, pagauti emocijas. Tuomet dar nežinojau, kad Aurelijus turi negalią – gimė neturėdamas vidurinių rankų pirštų, o šoniniai pirštai – suaugę. Šis retas apsigimimas vadinamas ektrodaktilija (bedelnyste). Dailininkas mielai papasakojo apie save ir savo darbus, sakydamas, kad jam pačiam jo gyvenime ir darbe nieko netikėto nėra.
Kiekvienas kuriame gyvenimą: svarbiausia pasitikėti savimi
Lauryna Filatovaitė daugelį nustebino savo pasirinkimu. Kembridžo universiteto profesoriai kvietė ją siekti mokslininkės karjeros šiame universitete, bet Lauryna grįžo į Lietuvą. Dabar ji dirba socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, rūpinasi, kad pažeidžiamoms visuomenės grupėms būtų užtikrintos lygios teisės, kad negalią turintys žmonės būtų įgalinti ir jiems būtų suteikta reikiama pagalba. Nors Lauryna nuo gimimo turi judėjimo negalią, tačiau niekada nesijautė kitokia ir siekia, kad ir kiti žmonės su negalia atrastų ir suprastų savo vertę, galią bei gebėjimus.
„Liga manęs nepaleido, bet ir neįveikė“
Retų ligų dienos proga internetinėje erdvėje surengta Alinos Ovčiarovienės mini fotografijų paroda. Projekto tikslas – nuotraukomis pasakyti, kad niekada nežinai, kada tave palies ligos ranka. Fotografe Alina dirba jau 12 metų. Judėjimo sunkumai, kuriuos ji patiria dėl negalios, kartais apsunkina darbą, bet atkakli moteris visuomet randa išeitį.