Kęstutis Kaupas.

Festivalio „Debesų pieva“ organizatorius, muzikantas, kompozitorius, socialinių projektų autorius, keliautojas Kęstutis Kaupas į šį festivalį visuomet kviečiasi ir negalią turinčių žmonių. Paklaustas, kodėl jo rengimas festivalis vadinasi „Debesų pieva“, Kęstutis sako, kad visi debesys skirtingi, bet kiekvienas jų savaip tobulas. „Kiekvienas, atvykęs į mūsų stovyklą, tampa savotišku debesimi, o mes, organizatoriai, stengiamės jam padėti atsiskleisti“, – sako Kęstutis. Stovykloje „Debesų pieva“ negalima kitų skaudinti ar lyginti, kuris geresnis ar prastesnis. Sutariame, kad apie stovyklą pakalbėsime vėliau, ir klausiu Kęstučio apie pirmąją jo pažintį su neįgaliaisiais.

Alvydas su žmona ir keturiais vaikaičiais.

Niekada nežinai, kokių staigmenų gali sulaukti iš likimo. Kartais jos nudžiugina, kartais persmelkia liūdesiu, nerimu, neviltimi. Vilkaviškietis Alvydas Žemantauskas irgi nesitikėjo, kad liga taip pakeis jo gyvenimą. Vis dėlto jis nesiskundžia ir nedejuoja, bet ramiai priima gyvenimą su visais jo iššūkiais ir nepraranda tikėjimo ateitimi. 

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijoje visi vaikai mokosi kartu. Pal. T. Matulionio gimnazijos archyvo nuotr.

Sesuo Danguolė Gervytė – Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja. Jau dešimt metų sesuo Danguolė dirba mokykloje, kurioje drauge su visais mokosi ir specialiųjų poreikių turintys vaikai. Sesuo pasakoja, kad jos pažintis su negalia prasidėjo, kai ji dar buvo maža mergaitė.

Irena Vilniuvienė Europos čempionate pelnė 2 sidabro medalius.

Radviliškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės pavaduotoją Ireną Vilniuvienę daug kas pažįsta kaip sportininkę, rankų lenkikę. Aktyvi, sportiška moteris prasitaria, kad buvo laikas, kai dėl užklupusios ligos nesinorėjo gyventi... Dabar ji džiaugiasi tuo, ką duoda gyvenimas ir ne tik pati sportuoja, bet ir kitus negalią turinčiuosius įtraukia į aktyvią veiklą.