Radviliškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės pavaduotoją Ireną Vilniuvienę daug kas pažįsta kaip sportininkę, rankų lenkikę. Aktyvi, sportiška moteris prasitaria, kad buvo laikas, kai dėl užklupusios ligos nesinorėjo gyventi... Dabar ji džiaugiasi tuo, ką duoda gyvenimas ir ne tik pati sportuoja, bet ir kitus negalią turinčiuosius įtraukia į aktyvią veiklą.
Kai gyveni su liga, nori imtis prasmingų darbų
Skaitau ir prenumeruoju bibliotekai „Bičiulystę“, todėl su laikraščio skaitytojais noriu pasidalinti mintimis apie savo svajonės išsipildymą. Galiu drąsiai pasakyti, kad ligos dėka pavyksta atlikti gražius, prasmingus darbus. Susirgus gyvenimo tempas pagreitėja ir tada imiesi to, kas turi išliekamąją vertę.
Mokiausi iš savo sportininkų mamų
Liną Berankytę-Astrauskienę, „Lietuvos teniso klubų lygos“ vadovę, pirmiausia pažinau iš Lauros Žižmarienės pasakojimų. Laura augina dvi dukras, judančias tik neįgaliojo vežimėliais. Lina buvo pirmoji jų teniso trenerė. „Ji ne tik išmokė mergaites žaisti tenisą, bet ir padėjo pamėgti šį sportą“, – sako L. Žižmarienė.
Įkvepiantys susitikimai su kitokio gyvenimo mokytojais

Į projekto „Draugystė veža“ sumanytojos Žydrės Gedrimaitės klausimus atsako ir savo stiprybėmis dalijasi Inga Filipovič ir Irmina Beneševičiūtė.
Socialinio projekto „Draugystė veža“ sumanytojos Žydrės Gedrimaitės ir Neįgaliųjų reikalų departamento iniciatyva mėnesį trukęs turo „Stiprybė tavyje“ žygis per Lietuvą kvietė į unikalius patirtinius susitikimus su neįgaliaisiais. Savo kelionę Alytuje pradėję šio turo dalyviai lankėsi Tauragėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Rokiškyje, Vilniuje, o į baigiamąjį susitikimą su visuomene juos pakvietė Utenos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Sandra Ragaišytė. Šiuose susitikimuose negalią turintys žmonės dalijosi savo patirtimi, linksmomis ir įkvepiančiomis gyvenimo istorijomis, pasakojo apie kasdienius iššūkius ir kvietė pabandyti įsijausti į jų situaciją.