Per karą kepyklėlė pradėjo kepti duoną.

Vladislavo Malaščenko įkurta įmonė Good Bread from Good People (Gera duona nuo gerų žmonių) nuo karo pradžios iškepė ir išdalijo apie 200 tūkstančių kepaliukų duonos. Jų kepama duona pasiekia ir karščiausius Ukrainos taškus, ji nemokamai išdalijama visiems, kam reikia – tiek karo zonose, tiek įstaigose žmonėms su negalia esantiems senoliams ar vaikams. Svarbiausia – didžioji dalis tos kepyklos darbuotojų – žmonės su negalia, o darbas kepykloje jiems padeda susikoncentruoti ne į karo baisumus, o į pagalbą kitiems. 

Gydytojai operuoja ir nutrūkus elektros tiekimui.

Neseniai po socialinius tinklus Ukrainoje pasklido mergaitės su deguonies aparatu nuotrauka. Ji su mama atskubėjo į degalinę, kad galėtų pasikrauti inhaliatorių ir neliktų be galimybės kvėpuoti. Ši istorija sujaudino daugybę žmonių. Juk nuolat dingstant elekt­rai sergantieji sunkiomis kvėpavimo ligomis atsiduria labai sudėtingose situacijose. Netrukus šimtai Ukrainos vaikų buvo aprūpinti baterijomis pakraunamais inhaliatoriais. 

Denisas Karačev.

Denisą Karačev dažnai galimą sutikti Lietuvoje. Vyras, judantis neįgaliojo vežimėliu, atvyksta pas mus, surenka suaukotą paramą ir nugabena ją į karščiausius Ukrainos taškus. Denisas sako, kad būtent karas sugrąžino jam reikalingumo jausmą, kurį buvo praradęs dėl ištikusios negalios. 

Pabėgėlių centras Lenkijoje.

Anastasija Stelmach, atsidūrusi karo įvykių epicentre, evakavosi į Lenkiją, bet po 4 mėnesių grįžo atgal į Ukrainą „Ačiū Dievui, manęs reikia čia“, – sako dėl cerebrinio paralyžiaus neįgaliojo vežimėliu judanti mergina. Anastasija kuria interneto svetaines. Dalį to, ką uždirba, perleidžia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (ZSU) reikmėms. Jos mama prie paramos kariams prisideda pindama kamufliažinius tinklus. 

Tatyana (kairėje) su kitais bendraminčiais rūpinasi, kad vaikams su negalia nieko netrūktų.

Tatyana Kuleša įsitikinusi: Ukraina įveiks karo negandas, ukrainiečiai iš jo išeis dar stipresni, vieningesni ir atsinaujinę. O dabar labai daug žmonių stengiasi padėti vieni kitiems kuo geriau ištverti karo baisumus. Ypač pažeidžiami – vaikai su negalia. 

Irinos šeimai padeda labdaros organizacija iš Lietuvos.

„3 kartus norėjau mirti“, – taip Irina Romančuk prisimena dienas, praleistas priešų okupuojamame Mariupolio mieste. Šiuo metu ji su šeima glaudžiasi kaime Chmelnyckio srityje. Šeimoje – du žmonės su negalia (Irina ir jos brolis gyvena su raumenų atrofija, dėl to juda neįgaliojo vežimėliais), tad pasikeitus gyvenimui jiems tenka įveikti itin daug iššūkių.