Genė SEMENIENĖ, Lazdijai

Ritos Mockeliūnienės nuotr., Šakių r.

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos

Prisiminimai

Lyg pasakų vaiduoklis – vaikystės atmintis
gražiausiais dainų posmais pabels man į duris.
Skubėsiu jas atverti plačiau, kiek tik galiu,
oi, kaip aš pasiilgau tų pasakų gražių!

Oi, kaip aš pasiilgau tų vakarų ilgų,
prie lempos žibalinės dainuojamų dainų,
beburzgiančio ratelio, kai verpdavo linus,
turbūt kol aš gyvensiu, atmintyje jie bus.

Aplinkui, kur pažvelgsi, balti balti laukai,
prie šulnio aukšta svirtis stovėdavo tvirtai,
dangus gilus be galo mirgėjo žvaigždėmis,
šypsodavos žemelei mėnulio pilnatis.

Girgždėjo šaltas sniegas po mediniu padu,
tada avėjom klumpes, bet buvo taip smagu,
kai perbrendi per sniegą, nelieka net pėdų,
o kartais klumpė lieka po baltu pusnynu.

Ar bartų tave tėtis, ar nubaustų mama,
vis tiek nebus piktumo, tik nuotaika gera,
kai troboje sueina visi tarsi draugai,
negęsta žibalinė tada ilgai ilgai.

Skambėjo gražios dainos apie melsvus linus,
apie seselių austus drobelių rietimus,
apie bernelį jauną, kuris žirgu atjos,
žiedelį gryno aukso mergelei dovanos.

O kartais pasiklausom mes pasakų ilgų,
kaip pamotė našlaitę išvijo iš namų,
kaip baisų devyngalvį galabino kardu,
kad jis daugiau negrobtų mergelių nekaltų.

Apie baisius vaiduoklius, kur slapstosi nakty,
apie ponaitį velnią, gyvenantį pirty,
apie raudoną gaidį, kur skraido po stogus,
apie užburtą žydą, bekraunantį turtus.

Ir pasakoj senoliai iš praeities senos,
kokis dygliuotas kelias tėvynės Lietuvos,
kai knygnešiai keliavo tamsiom gūdžiom naktim,
kai surakintus varė Sibiran ištremtin.

Prisiminė senoliai apie vyžas senas,
kai lempų dar nebuvo, o švietė balana.
Dūminės pirkios buvo visai be kaminų,
baudžiauninkus bedalius skaudžiai mušė rimbu.

Gražiausių padavimų kiek liko praeity,
senolių atminimą išsaugojau širdy.
Oi, grįžkit, mano dienos, oi, grįžkit atgalios,
dabar nėr žibalinės, nei medžio balanos.

Nebėr dabar jau klumpių, iš medžio išdrožtų,
nebėr dabar nei laumių, mergelių užburtų.
Sueikim vakaronėn visi draugai mani,
ką mes dabar dainuosim, kai smilkiniai balti? 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas