Rita MOCKELIŪNIENĖ, Šakių r.

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

* * *

Kregždutė Dievo namuos
Karpo skliautus ir karpo.
Jai kas duris parodys...
Kad taip plyšelį radus,

Kur dar žalioj ganykloj
Žiedų vėlyvas gaisas,
Kur išvadėję, blyškūs
Smilguočiai vėjy žaidžia.

Ne tavo šičia, ne mūs
Norai ant svieto margo...
Kregždutė Dievo namuos
Karpo skliautus ir karpo...

 

* * *

Vėjas jokių laiškų neatsiųs man,
Gal ir pašto dėžutės neras,
O ir vakaras šitas nelinksmas.
Mudu du, tik kas žino, katras

Šią akimirką esam liūdnesnis.
Jis išeina, aš šičia lieku.
Nežadėjęs sykiu išsivesti,
Atminimui nerašęs laiškų.

Į šešėlį įauga mėnulis.
Aklas paukštis užmiega lizde.
Iš dangaus žvaigždės, žemėn nupuolę,
Taip slaptingai, taip tyliai užges.

 

* * *

Kamieną juodalksnio
Apvijęs
Šliaužia apynys.
Spaudžia savo glėbyje,
Vis spaudžia.
Duria rykščių dagiukais,
Vis duria.
Spurgų varpeliais
Rasos ąsočius skalanduoja.
Tenai, viršūnėj,
Gelsvėjančiu atodūsiu
Per rudenio dangų
Nusirango.
Nepaleisk mano rankos.

 

* * *

Beldžia ledo varvekliai
Į grindinį,
Senais
Pėdų raštais
Užantspauduoto
Skersgatvio, kuris
Lyg katinas glaustosi
Šonais
Prie saulės laidos
Atspindžio,
Sugėrusio šviežią
Akių švytėjimą.
Neužmink vokų užmerktų.
Po jais
Ašarų deimantai spiečias.
Po jais
Saulės zuikučiai žaidžia.

 

* * *

Vyšnių skonis
Ant skeldinčių lūpų...
Pasakyk, kur pradingęs
Buvai?
Skleidės žiedlapiai,
Biro ir supos
Ant lygiadienio delno
Lengvai,
Taip, lyg niekad
Ir niekam nebūtų
Nei žadėję, nei prašę
Mylėt,
Taip, kaip vėjas šilkinis
Nuo rūtų,
Švelniai liesdamas širdį
Gėlės,
Nuplazdena,
Tik oras suvirpa,
Horizonte užkaista
Miškai.
Rausta skruostai.
Lyg bučinį pirmą
Šitą vakarą
Pasilaikai
Ir dedi
Ant palangės prieš rytą,
Kad, atkėlusiam žodžio
Vartus,
Neskaudėtų.
Matysi, kaip plyšta
Pumpurėtas dangus,
Koks platus
Verias vieškelio
Linkis į tolį.
Akys skleidžiasi šypsnio
Drugiu.
Pareini?
Vyšnių nokstančių skonį
Tavo lūpomis žvilgsny
Verpiu.

 

* * *

Nenoriu niekur eiti.
Suglamžė laikas
Ritinį dienos.
Kaštonuose dar svirpia
Žiogai, katras katrą
Garsiau pranoks.
Laukinių morkų žiedą
Segu į plaukus
Liepžiedžių spalvos.
Merkiu į stiklo vazą
Šešėlių krytį
Saulėtos laidos.
Pakvimpa vantom skroblų,
Pirty sudilgsi
Akmenio širdis.
Suverpia vėjas tylą
Ir skęsta
Vakaro glėby naktis.
Nenoriu niekur eiti.
Girdi? Šilkinis
Liepos šiugždesys
Blakstienose paklysta.
Arčiau nei artuma
Šalia esi.

 

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt