Zita VALEIKIENĖ. Kančia nuskaidrina sielą

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

* * *

Rytas. Varnėnas, jaukiai įsitaisęs prie inkilo sienos, šildosi saulės spinduliuose... Kokia graži tu, mano brangi žeme!

O paskutinės gavėnios savaitės visame pasaulyje paženklintos kančia, baime ir netikrumu. Tokios gavėnios dar niekada nebuvo. Žmonės atsisuko vienas į kitą. Ir kurgi mes visi šitaip lėkėme? Visi pasaulio turtai, visos brangenybės niekada neatstos pačių brangiausių, pačių artimiausių žmonių. Jų šilto delno, mylinčio žvilgsnio, jų palaikymo. Su jais mes tvirti, pasitikintys savimi ir beprotiškai laimingi. Melskimės, nes Viešpats yra visagalis...

O per žemę eina pavasaris, pasipuošęs krokų, karklų, žalčialunkių žiedais... Kančia nuskaidrina žmogaus sielą. Tikiu, kad iš šios kančios išeisime geresni, labiau mylintys vieni kitus ir mūsų nuostabiai gražią motiną žemę.

Zita VALEIKIENĖ, Lazdijų r.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt