Jonas KATKEVIČIUS, Kaišiadorys

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

Itakė

Paklajojai, Odisėjau,
laikas grįžti į Itakę.
Prie šaltinių mėtų kvapas,
ošiantys melsvi pušynai,
upė migloje garuoja,
vakarais kažkur už miško
varpais vardą atkartoja.

Nausikaja mėlynakė
grakštų liemenį dabina
argonautų aukso vilnom.
Nepaliki, Odisėjau,
vykim dviese į Itakę.
Neturi tu Penelopės –
man sena žiniuonė sakė –
jai paliksi, aš kaip Echo –
liks tik balsas,
liks tik balsas.
Netoli juk ta Itakė.

Krintančios rugpjūčio žvaigždės
rodo kelią per likimą.
Prie šaltinių mėtų kvapas,
ošiantys melsvi pušynai,
upė migloje garuoja,
varpais vardą atkartoja.

Nausikaja mėlynake,
ne tokia dabar Itakė.
Nežinojo to žiniuonė,
nežinojo, nepasakė.


Ramybė

Tylos virpėjime
Tie lūžiai saulės šviesoje –
Nuo draugo šypsenos,
Nuo veido mylimo
Atsispindėję...
Medum sutirpsta žodžiai
Burnoje,
Atšyla svetimam delne,
Žiemos speige sušalęs
Paukštis suspurdėjo...
Vienatvės, nerimo,
Senatvės ar mirties
Nėra –
Tik sklindantis iš kosmoso
Aukščiausiojo pritarimas,
Kažkas tave mylės,
Pavymui prakeiksmus
Gal šauks,
Pats dar baisiau
Kentėdamas.
O tu pasidalink su juo,
Tegul nuo žvilgsnio
Lūžta, pasisėja žiežirbomis spindulys,
Lyg žaibas perskrodęs pusiau
Audringą naktį...
Tylioj ramybėj snaudžia tvenkinys
Ir slapstosi bangelėse.
Ir nuplaukia pažiręs
Laimės šauksmas...

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt