Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos
Apkabinsim saulėlydį
Vėl žydėti į vasaros klonius skubu –
Liejas rasos į skambantį taką.
Paklausykim šiandieną kartu,
Kaip dainuoja žiogai serenadą.
Po lašelį surinkim iš naujo save –
Pasiklydę šešėliuos pabirom...
Laimės taurė lai duš sklidina –
Vėl skambės mūs gyvenimo gijos.
Ir į vasaras bėgsime tiltais žiedų,
Skrisim paukščiais į skambančią tylą,
O pavargę prisėsim abu –
Apkabinsim saulėlydį tyliai...
Mėnesiena išlašnojo
Šią naktį mėnesiena išlašnojo...
Ištirpo LAIKAS delno nėriniuos.
Kvatojo žvaigždės mums po kojom,
Apsvaigę nuo žaros pirmos.
Skubėjome į saulės austą glėbį –
Sekundėmis aižėjo nežinia.
Gyvenimo banga apglėbus
Mus supo lopšine tylia.
Ir LAIKO nėriniuos virpėjom
Pavasarių ar vasarų austuos,
O metai žydinčioj alėjoj
Sustingdavo žieduos kvapniuos.
Jausmai apsvaigę vėju nuvilnijo...
Medum kvepėjo liepžiedžiai laukuos...
Ant lūpų mėnesienos gijos...
Kas bučinio šukes skaičiuos?..
Šią naktį mėnesiena išlašnojo...
Ištirpo LAIKAS delno nėriniuos.
Kvatojo žvaigždės mums po kojom,
Apsvaigę nuo žaros pirmos.
