Rita JUŠKEVIČIŪTĖ MOCKELIŪNIENĖ. Kai lyja liepos medumi

Jurbarke skambėjo eilės, skirtos vidurvasariui.

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

* * *

Liepa. Įdienojusios vasaros mėnuo. Ant stalo – iš šventės parsivežta, dovanų gauta šakelė, lyg medaus šaukštas, varvantis putliais liepžiedžiais. Pakaišyta javo nugeltusia varpa, perrišta lengvu atlasiniu kaspinu.

Šis prilaiko mažutį atviruką su ranka išvingiuotu užrašu „Kai lyja liepos medumi“. Šalimais, ant medinio, žaliom šakelėm ištapyto padėkliuko – stik­lainėlis su medumi. Liepiniu. Bitutė nutūpusi ant jo, rodos, tuoj suzvimbs, įsivels į pabertas aplinkui rugiagėles, į liepų žiedus įsisuks. O paskui sparneliais, lyg nektaro dumplėmis, pripildys kambarį saldžiu dvelksmu. Kvepės namai saldymečiu, širdžių, žodžio lietumi. Kvepės atmintimi iš nuostabios poezijos šventės Jurbarke.

Į ją, jau gražia tradicija tapusią, taip jaukiai Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijos rūpesčiu surengtą šventę, vykusią Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, rinkosi poezijos kūrėjai iš kaimyninių rajonų. Atvyko neįgaliųjų draugijų nariai iš Kalvarijos, Pagėgių savivaldybių, iš Kėdainių, Raseinių, Šakių, Jurbarko rajonų. Pirmąkart į susitikimą atvažiavo svečiai iš Kazlų Rūdos savivaldybės ir Vilkaviškio krašto.

Dalyvius nuoširdžiai sveikinusi renginio šeimininkė Vida Pieniutienė papasakojo, kad kasmet pavasariais vykusius „Gegužės burtus“ dėl pandemijos teko nukelti į vasarą, todėl ir šventė pervadinta liepos mėnesiui pritinkančiu vardu.

Sveikinimo žodį ir linkėjimus dovanojo Seimo narys Ričardas Juška. Poezijos švente ir taip gausiai į ją susirinkusiais, karantino ilgokai atskirtais ir dėl to dar labiau vieni kitų išsiilgusiais, pasidžiaugė bibliotekos direktorė, Jurbarko rajono savivaldybės atstovai.

Šventės vedėja Nijolė Aleksienė jautriais žodžiais, it duonos trupiniais sotinusi mūsų sielas, pakvietė svečius ir saviškius dainuoti, skaityti poeziją.

Buvo visko: lyrikos, šviesaus graudulio, jausmingo kalbėjimo, pašmaikštavimų, satyrinių eilių. Buvo dainų, sveikinimų, padėkų. Buvo šiltų pasišnekėjimų, išsiilgtų pasimatymų, netikėtų susipažinimų.

Bet užvis daugiausia buvo šviesos. Iš žydėjimo liepoj. Iš kaimynystės. Žodžio bendrystės. Iš širdžių artumos ir kalbėjimo.

Visa tai pasiimu, į atmintį dedu. Nuo šiol, žinau, visada, ne tik lyjant liepoms medumi, prisiminsiu šią šventę ir remsiuosi į žodžio žydėjimą. Į jo šviesą remsiuos.

Rita JUŠKEVIČIŪTĖ MOCKELIŪNIENĖ
Šakių r.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt