Vitalija LIŽAITIENĖ, Danutė KATKAUSKAITĖ – RUSECKAJA

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos                                                                   

Ant metų sūpynių

Susėdam
Ant metų sūpynių,
Suglaudžiam pečius,
Akimirką tylim,
Svajojam kartu.
Kylam ir krentam,
Sustojam,
Dalinamės
Meile, viltim, gerumu.
Sudeginam nuoskaudas –
Te neatgimsta iš pelenų.
Tik laikas nelaukia
Ir niekad nelauks.
Be sniego žiemas
Keis vėl
Vasaros be lietaus.

 

Gruodžio laikas

Kai gruodžio laikas
Tarsi vaškas tirpsta
Vieną po kito versdamas
Dienų lapus,
Laikrodžių rodyklės
Susitinka, tarsi kviečia
Kalėdų rogėmis
Keliauti į kitus metus.

Vitalija LIŽAITIENĖ
Šakių r.

 

Advento žvakės

Mažyčiais žingsneliais artėja
Į sielą adventinis laikas –
Gimimo diena Atpirkėjo,
Mums nešančio Meilę ir Taiką.

RAMYBĖS jau deganti žvakė
Su sąžine moko sutarti,
Pasiųsti ne mintį aptakią,
O švarią, ištirpdančią šaltį.

TIKĖJIMO žvakė mums rodo,
Kad jei širdyse mūsų – Dievas,
Nebus jose įšalo, gruodo,
Matysime mes Rojaus pievas.

Trečia žvakė – MEILĖS – mus moko
Bendrystės ir atsidavimo.
Mylėdami esam be broko –
Nemylintys vien tiktai ima.

Jei sieloje nėra RAMYBĖS,
Menkėja TIKĖJIMAS, MEILĖ –
VILTIES net daigelis išstybęs
Nušvies širdy neviltį bailią.

Šviesėkime, būkime budrūs,
Įleiskime Kristų – jis eina!
Adventinė siela – ne kūdra.
Aukšta netikėjimo kaina.

 

Angelui sargui

Mano angele sarge,
Jei suklupsiu – pakelk,
Kai sparnai bus pavargę.
Neužtruk, neuždelsk!

Jei matysi – bejėgė,
Vos-ne-vos paeinu,
Skruostai vėlei sudrėkę –
Paliesk savo sparnu.

Jei nuliūdusi būsiu,
Pasėdėki šalia.
Be tavęs aš pražūsiu!
Nuodėminga, deja...

Tavo meilė beribė
Man suteiks vėl sparnus.
Kai abu įsikibę,
Mostas būna darnus.

 

Kūčių vakarienė

Per Kūčių vakarienę
Visų atsiprašysim,
Aguonų baltam piene
Mes kūčiukus mirkysim.

Kalbėsim poterėlį,
Plotkelę laušim baltą,
Aplink susėdę, vėlei
Pajusim, kad nešalta.

Net jei už lango – vėjas,
Jei kąstų šaltis, speigas,
Bus pašalas išėjęs,
Nes tai, kas bloga, baigės.

Tradiciškai – šienelis
Ir staltiesė močiutės,
Ir silkių rūšys kelios,
Ąsotis išsipūtęs,

Kuriam – saldus kisielius,
Šalia – skani žuvytė,
Krepšeliuose bemieliuos
Grybukai kviečia, švyti.

Drebučiuos vaisiai šaldos
Ir skanūs riešutėliai...
Kaip sunkiai visi valdos,
Kad ne per daug ir vėlei...

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Pabūkime kitokie,
Pėstieji ir ratuoti,
Kad imti jau išmokę,
Mokėtume ir duoti.

Mūs rankose – plotkelės,
Kad su kitais dalintis.
Sunkus šykštuolio kelias –
Jį graužia rūdys, klintys.

 

Artėjant Naujiesiems

Jau greitai, jau greitai, jau greitai
Paskelbs Laikas mėnesį kitą.
Su juo prasidės Nauji metai
Vidurnaktį šventišką šitą.

Atverkime širdis Draugystei
Ir Meilei, ir Laimei šiandieną!
Neleiskime liūdesiui bristi,
Išvykim vienatvę lyg hieną.

Pabūkim, pabūkim laimingi
Visi, kurie meilės stokojo.
Įveiksim kiekvieną mes vingį.
Žvaliai pasitikim rytojų.

Danutė KATKAUSKAITĖ – RUSECKAJA
Vilnius

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas