Rita MOCKELIŪNIENĖ. Ir širdy taps šviesu

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

„Antai, ūkininkas laukia brangaus žemės vaisiaus, kantriai jį globodamas, kol sulaukia lietaus. Ir jūs būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas arti“ (Jok 5, 7-10).

Girgžda laiko slinkties kopėčios. Girdi? Užu priemenės sienojų prisišliejusio lauko riedulio kažin kas tyliai tyliai sutraška. Subruzda. Ar tik nebus paukštis sausmedžio sėklytę iš savo snapo netyčia paleidęs? Krisdama ji bus vijoklio lapą, šalnos apstingdytą, vis dar šakelės įsitvėrusį, užgavusi. Tasai skimbteli paliestas, skaidriai, lyg krištolinis varpas suaidi.

Ir nuteka. Į širdį žmogaus. Tylinčią. Rimstančią. Laukiančią. Išsiilgusią Ateinančiojo. Artėjančią prie gyvybės proveržio. Prie grįžimo. Prie pradžios. Prie Dievo įsčių, iš kurių išėjome. Prie Atpirkėjo Šviesos.

Tamsos pažadinta tyla šviesos ilgesyje sielos piligrimystei išsirengia. Kad lengviau savo adventus išgyventume. Kad dar labiau išsiilgtume Emanuelio šventės.

Ir eina širdis, žmogiškojo silp­numo supančiota, kasdienybės pinklių apraizgyta. Džiaugsmo linkui kyla. Magnificat giesme Grįžtančiojo priartėjimą šlovina. Su giliu, pagarbiu tikėjimu keliauja. Kantriai. Lyg sausmedžio šaknelė: pažadinta saulės šviesos, šioji kilstels į dangų šakas, pražydins jas, vaisius sunokins. Saulei žiemop pakrypus bers žemėn sėklas, kad tos, iškalėjusios šaltąjį tamsos metą, vėl į šviesą gręžtųsi.

Žemės ir dangaus jungtyje tarsi stabtels laikas. Skaidrės horizontas, išryškindamas dar nematytus gėrio kontūrus, apjuostus užgyventomis patirtimis ir užpelnytomis išmintimis. Kasdien iš nakties po saujelę šviesos atsikirps diena. Stos žvaigždžių žiburio išbudinta, elnio devyniaragio raguose parnešta Saulė.

Ir tu stabtelsi. Kad pakiltum į naują žydėjimą.

Iš amžinosios Saulėgrįžos laukimo, iš sakralios kūdikėlio gimimo misterijos ir tavoj širdy taps šviesu šviesu. Kaip per rarotas.

Emanueli, ateik.


* * *

Brūžina
Gruodžio aslą
Ledinės
Šluotos ražai.
Trupa, byra
Nuo beržo
Adatos šerkšno smailios.
Vėjo akorduose tingūs
Lanksčių smilgų mostai.
Gelia joms panages.
Kaista vakaro
Skruostai raudoni.
Tuštavidurio
Meldo švilpyne
Vėjas muzikuoja.
Benamis lapo skeletas
Plaikstos,
Geltonam saulėlydy
Karpinių žibintus
Užkuria.
Eglės žvaigždes
Paauksuotais krašteliais
Viršūnėj augina,
Dangaus seses pasveikina.
Tįsta Jievaro tiltas
Po šviesos kamienu.
Dvasios paukščiai gieda.
Aleliuma, rūta.

Rita MOCKELIŪNIENĖ
Šakių r.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas