Skiriu tetai Jadvygai
Reanimacijos palata. Visur balta, įvairūs nematyti aparatai ir rimtimi dvelkiantis seselės veidas išduoda, kur atsidūrė Jadvyga.
Prisimena jinai, kai pavalgius vakarienę ruošės gulti į minkštą patalą. Tik staiga lyg ietimi kažkas perdūrė širdį. Vulkaninis karštis degino krūtinę... Trūko oro. Neapsakomas skausmas draskė širdį, paskui viskas išblanko lyg rūke...
Atsibudusi Jadvyga pamatė, kad rankos apraizgytos vamzdeliais, o mažame televizoriaus ekrane plaukė ir plaukė įvairios keistos kreivės. Tik dabar Jadvyga suprato, kas atsitiko. Širdies infarktas paguldė ją į šią palatą. Specifinis vaistų kvapas, tvyrojęs ore, ir lašinami į veną vaistai veikė Jadvygą raminančiai. Laiko buvo į marias. Skausmas atlėgo. Jadvyga pamažu nugrimzdo į prabėgusius savo gyvenimo metus.
Mato ji mažą trobelytę. Viduj švaru, jauku. Juodvi su sesute Elenute žaidžia su skudurinėmis lėlėmis. Tetukas daro kurpes. Mama sėdi prie siuvimo mašinos ir siuva, siuva. Tik, deja, neilgai teko džiaugtis mamos pasiūtomis šilkinėmis suknytėmis. Vieną ankstų rytą Tetukas pasakė: „Mama išskrido su angelais...“
Ir prasidėjo keistos kelionės. Prisimena Jadvyga, kaip gano žąsis pas dėdę Stanislavą. Atsimena, kad ilgai sėdėdavo ant akmens ir žiūrėdavo į tvorą, kuri buvo pinta iš karklų. Karklai jau buvo sužaliavę ir jų jaunos šakelės linko nuo vėjo, o Jadvygai atrodė, kad tvora gyva ir vieną kartą pabėgs...
O kur dar rūpestis sesute Elenute. Išmaudys, ištrinks galvą, supins kasas.
Vėliau rūpesčių ir vargų spaudžiamas šią žemelę palieka ir Tetukas.
Jadvygai jau skleidžias nuostabus jaunystės žiedas. Su juo didėja ir rūpesčių kalnas. Mylėta buvo daug... Kartą jos vos neištiko Veronikos likimas...
„Jadzyte, padėk man“, – girdi Elenutės balsą. Ak, ta Dėdienė vėl sesutę apsėdo. Tiek dirba, o atlygį gauna kruopų košės, plutą...
Krečia drebulys. Jadvyga sunkiai beprisimena, kur esanti. Staiga atsiveria baltas baltas koridorius, kuriame ji mato savo vaikus, seserį Elenutę, jos vaikus, kaimynus. Atsisveikina su visais, lūpose lieka neištartas žodis – sudie.
Pasitikti jos ateina Mama, Tetukas, tetos: Malvina, Elena, Teresė, dėdės Boleslovas ir Vaclovas.
Paima Jadvygą ant rankų ir visi melsva debesų jūra plaukia Rojaus vartų link...
Eugenija ČIČINSKIENĖ
Kelmė
