Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos
Lėtas valsas
Tas baltumas apakina žvilgsnį. –
Pusnyse saulės kibirkštys šokaratu...
Jaudulys pulsu gyslose tvinksi.
Skamba šerkšnas sidabro aidu.
Elegantiškų snaigių puošnumas –
Jų ažūrinės suknios, pakvipęšalčiu...
Baltos šypsenos vėjyje supas
Ant skrajūno viltingų sparnų...
Lėtam valse ažūras plevena.
Apkabink – snaigių šokyjeskriskim kartu.
Prisimink seną pasakų dvarą –
Princas tu, aš princesė esu...
Nors subiro mūs pasakų rūmai
Ir ažūrinės suknios, deja, neturiu,
Elegantiškam snaigių lengvumui
Aš šypsausi ir ranką tiesiu...
Žydintis sodas
Balti žiedlapiai supas ore,
Tyliai leidžias – ir sodai pražysta.
Ant šakos tarsi paukštė balta
Čiulba ilgesį mūsų jaunystė.
Čiulbesy – vakarai liepsnose...
Šuliny delčia šypsos įkritus...
Aidi žingsniai, vedą pas tave –
Dūžta melo ir skausmo vitrinos...
Šerkšno gėlės sustingę lange –
Ir norėdamas jų nenuskinsi.
Apkabinki, priglauski mane, –
Aš panirsiu į alkaną žvilgsnį...
Išbučiuoki visas raukšleles,
Nušarmojusius plaukus išglostyk.
Nesvarbu, kad kiti nesupras. –
Tik žiema ir jos žydintis sodas...
Šerkšnui širdį tiesiu...
Skamba etiude šerkšno lašai.
Pirštais liečiu išdainuotą trapumą.
Pėdos prie kelio glaudžias klusniai,
Šlapdribos vygėse ilgesiu supas...
Laikas sužvarbęs kamuolį suka. –
Žiemos šerkšnotos bėga ratu.
Savo svajonėse statėme rūmus.
Man pažadėjai – žodžiais tikiu.
O mėnesienoje, ranką ištiesus,
Žvaigždė viliojo kilti kartu,
Ir... išėjai apšarmojusiais lieptais. –
Krintančiam šerkšnui širdį tiesiu...
Aldona MAKSVYTIENĖ
Vilkaviškis
Pūga
Snaigės vis krenta iš dausų,
Pasiutpolkę šoka, vėl skraido.
Skrieja tolyn, sukas ratu,
Tarytum jas kažkas baido.
Švilpia ir ūžia vėjas įsiutęs,
Kaukia lyg šimtas vilkų.
Kalnus vėpūtinių pripustęs,
Sūkuriais skrieja lauku.
Šiaurinis pučia tartum patrakęs,
Į veidą bado adatom šaltom.
O kai nurimsta, snaigių plaštakės
Apdengia žemę drobulėm baltom.
Žiema
Romansas
Šalta žiema atkeliavo,
Snaigės nuklojo laukus.
Speigas ledinis per naktį
Puošia gėlelėm langus.
Laikrodis tiksi tamsoje,
Krintanti žvaigždė nušvis,
Baugu miegot vienumoje,
Sapnuos gal paskęs ilgesys.
Ilga naktis begalinė,
Ar besulauksiu aušros?
Būki šalia mano miela –
Dviese klausysim tylos.
Mykolas KRUČAS
Jonava
