Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos
***
Tai gerai,
Kad vartai atkiloti.
Kad rasota pieva
Tokia gundančiai jauki.
Ir eini saulėlydžio
Giesmės giedoti,
Ir ramybę sielai atrandi.
Kaimo vakaras ramus ir šiltas,
Troboje dar vakarinis bruzdesys,
O kieme toks rūkas,
Tarsi pienas kad ką tik išpiltas...
O ramybė!
O idilė!
Ilgesys!
Tiek romantikos,
Seniai jau pasiilgtos,
Ir tas kvapas –
Toks kasdieniškai jaukus.
Kai saulėlydis užgęsta tyliai,
Sugrįžti į laukiančius namus.
***
Už beribių, melsvai nusidažiusių tolių,
Kai sužimba žvaigždės sidabro fone,
Baltas sparnas žuvėdros
Nukrykščiančios mosteli
Ir akimirką krūpteli kylanti devintoji banga.
Kiekvienam ji sava, kiekvienam ji kitokia –
Kam balta,
Kam juoda,
O kam paskutinė...
Tik purslais apsitaškius vienodai visiems.
Ir nuglosto pečius jūros vėjas ledinis,
Ir skandina beprasmes mintis
Vėl pargriuvus banga...
-------------------
Gyveni tarsi iššūkis sau,
Išlieki lyg per klaidą –
Savęs nepažinęs,
Išeini su tau skirta
Devintąja banga...
***
O tas jausmas –
Lyg ant riešo įspaudas vergo...
Tarsi amžiams paženklinta būtum,
Lyg raupais, lyg maru
Užkrėsta...
Klimpsta kojos rūke
Lyg karštam dykumų smėly,
Lyg pelkyne giliam,
Kuriam kūlgrindos niekaip surast negali.
Užstrigai dabarty.
Tarsi liepos visai nežydėjo,
Tarsi upės neplukdė ledo lyčių.
Vėjai kaukia...
Balandį snigti pradėjo...
Tai iš kur žydėjimui imti jėgų?
-------------------
O žibuoklės nebijo nei sniego,
Nei vėjo,
Veria savo žydrąsias akis.
Švelnumu ir galia jų patikėjus
Aš prašau,
Aš meldžiu –
Patikėki ir tu.
Vilija DOBROVOLSKIENĖ
Elektrėnai
Pavasaris
Saulelė vis kyla virš gojaus,
Sniegas laukuos nutirpo,
Žemė palengva vaduojas
Nuo žiemos rūbo dar tvirto.
Savo karštais spindulėliais
Apmirusią gamtą gaivina.
Sučiulbo, pragydo paukšteliai
Skardžiais balsais po beržyną.
Pražydo pirmos žibutės,
Saulės pasitikti pakilo.
Palaukė, miškai mėlynuoja
Lyg žydras dangus viršum šilo.
Kaip gražu! Gyventi miela...
Širdimi meldžiuos, dainuoju,
Kad pavasarį dar vieną
Viešpats man padovanojo.
Mykolas KRUČAS
Jonavos r.
Pavasaris bunda
Skleidžiasi gelsvas pumpuras žilvičio
Ir baltuoja plukė pamišky.
Skardžią vyturėlio dainą
Pilkuos arimuos išgirsti.
Su saule keliam, saulę lydim,
Vis vyturio daina skambi.
Niūriuos arimuos pasiklydę
Daigeliai keliasi gležni.
Iš miško išveda stirnelė
Savo mažyčius vaikučius.
Palaukėje ant plyno kelio
Matau pūkuotus kiškučius.
Atgimsta miškas, pievos, laukas,
Artojai žvalgosi tenai.
Paėmę pilką dirvos grumstą –
Dar saujoj nebyra jisai.
Prapliumpa lyt lietutis šiltas,
Griaustinio dundesį girdžiu.
Širdis stipriau krūtinėj plaka –
Bundant pavasarį jaučiu.
Veronika MASIUKIENĖ
Širvintų r.
